Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Publikuota: 2017 m. gruodžio 11 d. pirmadienis

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. Kauno technologijos universitetas (KTU) su partneriais iš Italijos, Ispanijos, Graikijos ir Austrijos dalyvauja projekte „Video games 4 teachers“ (liet. „Vaizdo žaidimai mokyme“), kurio metu kuriama elektroninė mokymosi medžiaga yra grindžiama vaizdo žaidimų naudojimu. Ateityje ji bus laisvai prieinama internete visiems mokytojams, norintiems vaizdo žaidimus taikyti savo pamokose.

KTU Informatikos fakultetas (IF) su užsienio partneriais dalinsis patirtimi, žiniomis ir resursais, rinks informaciją apie edukacinius žaidimus, aplikacijas, kurs metodinę mokymosi medžiagą, kuria naudotis bus galima nemokamai.

Lapkritį Florencijoje, Italijoje, vyko pirmasis šio tarptautinio projekto partnerių susitikimas, kurio metu projekto komandos nariai pristatė savo institucijas, vykdomas veiklas, įgyvendinamus projektus.

Prieinama visiems

Projekto dalyviai tikisi, kad ši medžiaga bus itin naudinga būsimiems mokytojams, norintiems edukacinius vaizdo žaidimus taikyti savo pamokose.

„Šio projekto metu su dar keturiais Europoje įsteigtais universitetais žadame sukurti mokymosi priemones mokytojams, kurių pagalba jie galės mokytis vaizdo žaidimų bei mobiliųjų programėlių kūrimo ir taikymo savo švietimo modelyje. Tokiu būdu mokytojai galės perduoti žinias mokiniams“, – apie numatomus projekto rezultatus pasakojo KTU IF projektų vadovė Vida Drąsutė.

Du metus truksiančio projekto rezultatas, anot V. Drąsutės, turės apčiuopiamą vertę, nes bendradarbiaujantys universitetai sukurtą išsamią metodologinę medžiagą patalpins atviroje, nemokamoje ir inovatyvioje internetinėje platformoje, kuri bus prieinama visiems.

Sukurta metodologinė ir elektroninio mokymosi medžiaga bus pateikta ne tik anglų, bet ir lietuvių, ispanų, italų, graikų ir austrų kalbomis.

100 švietimui pritaikytų vaizdo žaidimų

„Projekto tikslas yra ištirti dabartinę situaciją vaizdo žaidimų srityje, todėl kiekvienas partneris turės išanalizuoti po dvidešimt rinkoje jau egzistuojančių edukacinės paskirties vaizdo žaidimų ir mobiliųjų programėlių“, – pasakojo V. Drąsutė.

Visi universitetai bendromis jėgomis išanalizuos net 100 produktų – 50 vaizdo žaidimų ir 50 mobiliųjų programėlių. V. Drąsutės teigimu, gautos šių žaidimų apžvalgos, atliktos pagal nustatytus kriterijus, tolimesnėje projekto eigoje taps pagrindu metodologinei ir elektroninei mokymosi medžiagai sukurti.

„Naudosime tiek nemokamus, tiek komercinius vaizdo žaidimus ir mobiliąsias programėles, sukurtas užsienio ir Lietuvos kūrėjų. Mes patys žaidimų nekursime, tačiau pateiksime labai aiškią metodinę medžiagą ateities mokytojams, norintiems savo pamokose taikyti sužaidybinimo elementus, remiantis atrinktais pavyzdiniais žaidimais“, – sakė KTU IF projektų vadovė.

Tikslinė grupė – ateities mokytojai

Projekto rezultatai bus skirti įvairių švietimo institucijų bei departamentų mokytojams, lektoriams, tyrėjams ir profesoriams, besidomintiems vaizdo žaidimų pritaikymu inovatyviuose mokymo metoduose.

„Suteiksime būsimiems mokytojams būtinus įgūdžius, kompetencijas ir priemones, kad būtų galima veiksmingai išnaudoti vaizdo žaidimus švietime“, – pasakojo V.Drąsutė.

Projekte dalyvauja tarptautiniai partneriai iš Taikomujų mokslų universiteto (Austrija), Graikijos atvirojo universiteto, Valensijos universiteto (Ispanija), „Xano Channel“ asociacijos bendruomenės vystymuisi (Ispanija) ir projektą administruojančios tarptautinių projektų planavimo ir valdymo asociacijos „Pixel“ (Italija). Projektą remia Europos Komisija.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »