Iš Vilniaus mero lūpų – kvietimas verslininkams prisidėti prie mokslo centro kūrimo

Publikuota: 2015 m. gruodžio 15 d. antradienis

Susitikime su verslininkais Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pristatė sostinėje planuojamo statyti Nacionalinio mokslo centro (muziejaus) koncepciją. Pasak mero, finansuoti jaunimui skirtas mokslo centro laboratorijas bus suinteresuotas ir verslas.

„Projektas kainuos bent 20 mln. eurų, iš kurių valstybės skiriama dalis sudarys ketvirtadalį. Dar ketvirtadalį planuojama surinkti iš viešųjų partnerių – universitetų bei savivaldybės. To nepakaks, tad natūralu, jog iškyla klausimas dėl privačių lėšų pritraukimo. Planuojame centre įrengti penkias laboratorijas: gyvybės mokslų, fizikos, chemijos, socialinių mokslų ir bendrą – fizikos, lazerių, robotikos. Tai sritys, kuriose dažnai trūksta specialistų, todėl verslui bus naudinga prie to prisidėti“, – teigė R. Šimašius.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, toks mokslo centras paskatins jaunimą domėts naujomis mokslo sritimis, kurios gimsta XXI amžiuje. „Mūsų visų uždavinys bus šias erdves užpildyti turiniu. Susižavėjus atradimais, jaunuoliams atsiras noras atvažiuoti ir į įmonę pasižiūrėti, kaip tas mokslas konvertuojasi į gamybą“, – sakė V. Sutkus.

Pirmuoju Nacionalinio mokslo centro kūrimo etapu planuojama įrengti ekspozicijas, mokomąsias laboratorijas, mokslo atrakcionų parką, planetariumą ir erdves atvirame ore.

„Kodėl tokio centro reikia? Tai bus vieta, skirta išbandyti mokslą praktiškai – paliesti, pajausti, išgirsti. Tikslas – sudominti žmones, daugiausia jaunimą, mokslu, paskatinti studijuoti ir domėtis technologiniais dalykais. Tokių mokslo centrų esame matę kitose Europos sostinėse kaip, pavyzdžiui, Varšuvoje, Kopenhagoje, Helsinkyje, tad, manome, jog potencialiai geriausia vieta jam Lietuvoje yra Vilnius“, – teigė meras.

Projekte yra numatytas ir mokslo centrą supantis mokslo parkas, kuriame bus įrengti atrakcionai su nesudėtingomis mokslinio stebėjimo erdvėmis ir bandymų atvirame ore įrengimai.

Švietimo ir mokslo ministerija yra nusprendusi šiam projektui skirti 5,6 mln. eurų. Planuojama, jog projektas gali būti patvirtintas kitąmet, o įgyvendintas – už 3-4 metų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »