„Išmanieji“ kontaktiniai lęšiai

Publikuota: 2011 m. birželio 26 d. sekmadienis

Senovės išmintis byloja, jog žmogaus akys – sielos veidrodis. Iš akių galima nuspėti, ar žmogus liūdnas, ar linksmas. Žvelgdami į akies tinklainę, medikai nustato paciento sveikatos būklę, kuri susijusi ne tik su rega. Iki šiol kontaktiniai lęšiai buvo naudojami žmogaus regėjimui pagerinti, tačiau mokslininkai iškėlė teoriją, kad „išmanieji“ kontaktiniai lęšiai, integravus jutiklius ir elektroniką, galėtų nustatyti žmogaus ligas. Maža to, tokie lęšiai galėtų dozuoti vaistus, rašo economist.com.

Ištobulinus šiuos kontaktinius lęšius, būtų įmanoma matuoti cholesterolio, alkoholio, gliukozės kiekį kraujyje bei sulaukti perspėjimo apie galimą sveikatos pavojų.

„Technologijose slypi didžiulis potencialas“, – teigia Vašingtono universiteto mokslininkas Babakas Parvizas. Tokie kontaktiniai lęšiai gali funkcionuoti ir kaip jutiklis, ir kaip ekranas, suteikiantis galimybę duomenis „transliuoti“ tiesiai iš kūno ir į jį.

Kontaktinius lęšius papildžius šviesą priimančiais elementais, įmanoma tiesiai į kontaktinių lęšių nešiotojo regėjimo lauką projektuoti skaitmeninius vaizdus nenaudojant akinių ar ekrano.

Pirmieji funkcionalieji kontaktiniai lęšiai jau pardavinėjami. Belaidžiu ryšiu palaikomi lęšiai padeda glaukoma sergantiems žmonėms.

„Akių lašai nėra efektyvi priemonė, nes tik maža dalis jų patenka į akį. O dar didesnė problema – žmonės nesilaiko gydytojų nurodymų ir nesusilašina vaistų taip, kaip reikėtų“, – apie „išmaniųjų“ kontaktinių lęšių būtinybę aiškina mokslininkas.

Šaltinis: economist.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »