Įteikti apdovanojimai geriausių 2013 metais Lietuvoje apgintų disertacijų autoriams

Publikuota: 2014 m. balandžio 24 d. ketvirtadienis

Balandžio 23–ąją Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva Prezidentūroje pagerbti ir iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.

„Geriausių mokslinių disertacijų autorių apdovanojimas šiandien – puikus įrodymas, kad Lietuvos ateitis – pažangi valstybė, kurios pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos ir išsilavinę žmonės", – teigė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, jaunųjų mokslininkų talentas – didžiulė viltis, kad valstybė taps dar konkurencingesnė, kūrybingesnė ir įdomesnė pasauliui.

„Lietuvos mokslo tarptautiškumas, mūsų mokslinių tyrimų reikšmė pasaulio bendruomenei ir jų sklaida, išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos bei, neabejoju, visos Lietuvos mokslo sistemos uždaviniu“, – sveikindamas konkurso laureatus ir mokslo bendruomenę pabrėžė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Ramojus Reimeris. Jis taip pat atkreipė dėmesį,  kad ne visuomet lengva apie tai kalbėti, nes ir šiuo metu Lietuvos universitetuose vis dar yra doktorantūros studijų komitetų, nenorinčių, kad disertacijos būtų rengiamos užsienio kalba. „O juk labai svarbu, kad mūsų jaunųjų mokslininkų darbai būtų prieinami daug kartų didesnei kritikų, o gal ir pasekėjų bendruomenei“, – pabrėžė LJMS vadovas.

Disertacijų konkurso laureatais šiemet tapo vienuolika mokslo daktarų. Jiems įteikti Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos sveikinimo raštai bei konkurso rėmėjų piniginiai prizai.

Geriausios fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacijos autoriumi pripažintas Vilniaus Universiteto doktorantas Patrik Ščajev, humanitarinių ir socialinių mokslų srityje – Deimantas Valančiūnas (Vilniaus universitetas).  Penktus metus iš eilės teikiama ir papildoma nominacija, kurią įsteigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė – šiemet ji skirta geriausios disertacijos aplinkosaugos tematika autorei, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantei Ingai Jakštonienei.

Prezidentės ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos sveikinimo raštais taip pat  apdovanoti ir kiti geriausių disertacijų autoriai: Artur Kuprijanov, Justas Povilonis, Miglė Tomkuvienė, Diana Žaliaduonytė–Pekšienė, Justinas Bučys, Rasa Erentaitė, Vytautas Jokubauskas ir Jogilė Teresa Ramonaitė.

Anot konkursą aštuntus metus rengiančios Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos, šių metų konkursui buvo pateikta beveik 70 disertacijų, kurias vertino net 40 ekspertų. „Smagu pasidžiaugti, kad šių metų konkurso dalyvių darbus vertino gana platus užsienio mokslininkų ratas, nes Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos konfederacijos bendradarbiavimo programos dėka tapti ekspertais galėjome pakviesti žinomus Šveicarijos, Jungtinių Amerikos valstijų ir Norvegijos mokslininkus“, – pasakoja R.Reimeris.

Teikti siūlymus  geriausių disertacijų konkursui galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.


Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »