Įteikti apdovanojimai geriausių 2013 metais Lietuvoje apgintų disertacijų autoriams

Publikuota: 2014 m. balandžio 24 d. ketvirtadienis

Balandžio 23–ąją Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva Prezidentūroje pagerbti ir iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.

„Geriausių mokslinių disertacijų autorių apdovanojimas šiandien – puikus įrodymas, kad Lietuvos ateitis – pažangi valstybė, kurios pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos ir išsilavinę žmonės", – teigė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, jaunųjų mokslininkų talentas – didžiulė viltis, kad valstybė taps dar konkurencingesnė, kūrybingesnė ir įdomesnė pasauliui.

„Lietuvos mokslo tarptautiškumas, mūsų mokslinių tyrimų reikšmė pasaulio bendruomenei ir jų sklaida, išlieka vienu pagrindiniu Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos bei, neabejoju, visos Lietuvos mokslo sistemos uždaviniu“, – sveikindamas konkurso laureatus ir mokslo bendruomenę pabrėžė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Ramojus Reimeris. Jis taip pat atkreipė dėmesį,  kad ne visuomet lengva apie tai kalbėti, nes ir šiuo metu Lietuvos universitetuose vis dar yra doktorantūros studijų komitetų, nenorinčių, kad disertacijos būtų rengiamos užsienio kalba. „O juk labai svarbu, kad mūsų jaunųjų mokslininkų darbai būtų prieinami daug kartų didesnei kritikų, o gal ir pasekėjų bendruomenei“, – pabrėžė LJMS vadovas.

Disertacijų konkurso laureatais šiemet tapo vienuolika mokslo daktarų. Jiems įteikti Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos sveikinimo raštai bei konkurso rėmėjų piniginiai prizai.

Geriausios fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacijos autoriumi pripažintas Vilniaus Universiteto doktorantas Patrik Ščajev, humanitarinių ir socialinių mokslų srityje – Deimantas Valančiūnas (Vilniaus universitetas).  Penktus metus iš eilės teikiama ir papildoma nominacija, kurią įsteigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė – šiemet ji skirta geriausios disertacijos aplinkosaugos tematika autorei, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantei Ingai Jakštonienei.

Prezidentės ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos sveikinimo raštais taip pat  apdovanoti ir kiti geriausių disertacijų autoriai: Artur Kuprijanov, Justas Povilonis, Miglė Tomkuvienė, Diana Žaliaduonytė–Pekšienė, Justinas Bučys, Rasa Erentaitė, Vytautas Jokubauskas ir Jogilė Teresa Ramonaitė.

Anot konkursą aštuntus metus rengiančios Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos, šių metų konkursui buvo pateikta beveik 70 disertacijų, kurias vertino net 40 ekspertų. „Smagu pasidžiaugti, kad šių metų konkurso dalyvių darbus vertino gana platus užsienio mokslininkų ratas, nes Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos konfederacijos bendradarbiavimo programos dėka tapti ekspertais galėjome pakviesti žinomus Šveicarijos, Jungtinių Amerikos valstijų ir Norvegijos mokslininkus“, – pasakoja R.Reimeris.

Teikti siūlymus  geriausių disertacijų konkursui galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.


Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »