Jaunieji mokslininkai: optimizmas būtų realus, jei mokslo ir inovacijų politikos įgyvendinimas būtų kokybiškas

Publikuota: 2012 m. kovo 6 d. antradienis

Nepaisant žemos Lietuvos pozicijos Europos Komisijos paskelbtoje Inovacijų sąjungos švieslentėje, Lietuvos valstybės institucijos ją pasitiko gana optimistiškai – esą dabar taikomos skatinimo priemonės pagerins Lietuvos poziciją ateityje. Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS), verta pripažinti, kad inovacijos nuo 2009 metų skatinamos pastebimai intensyviau, tačiau itin gerų rezultatų neleidžia tikėtis politikos priemones įgyvendinančių agentūrų darbo kokybė ir efektyvumas.

2011 m. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas siekia 0,255, su kuriuo Lietuva, kartu su Rumunija, Bulgarija ir Latvija, priskiriamos paskutinei nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei. Be to, savo grupėje mūsų valstybė vienintelė patenka į lėto augimo pogrupį. Rodiklių analizei buvo naudojami 2008–2010 m., taip pat ir senesni – 2007 m. ar net 2004 m. – duomenys.

„Lūkestis, kad kitame etape nuo 2009 metų vykstantys pokyčiai duos ženklių rezultatų, yra labai optimistiškas ir mažai realus. Net jei visi užmojai būtų sklandžiai įgyvendinami – ryškų pagerėjimą galėtume matyti ne ankščiau nei po 5 metų. Tačiau net apie tai kalbėti rizikinga, nes, nežiūrint į tai, kad mokslo ir inovacijų politikos pokyčių kryptis – teisinga, įgyvendinimo kokybė yra verta nemenkų pastabų“, – teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ekspertas dr. Tomas Žalandauskas.

Pasak jo, ryškiu „šlubuojančio“ mokslo politikos įgyvendinimo pavyzdžiu yra ir pasirinkta konkursinio mokslo finansavimo kryptis. T. Žalandausko teigimu, 2009 m. reformuotos Lietuvos mokslo tarybos darbo kokybė jau seniai kompromituoja pačią konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo idėją. „2010 metais įkurtos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) veikla dar tik įsibėgėja, ir nors šios institucijos įgyvendinama Aukštųjų technologijų plėtros programa yra pakankamai sėkminga, jos apimtys – per mažos, kad galėtume tikėtis valstybės lygiu reikšmingų rezultatų“, – įsitikinęs dr. Žalandauskas.

„Pozityviai atrodo tokios mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo priemonės kaip Idėja LT arba Intelektas LT, tačiau praktikoje šios priemonės yra nejautrios rinkai, nesukuria tokios vertės, kokią galėtų sukurti. Viena iš problemų – vis dar pernelyg ilgai trunkantis paraiškų vertinimas. Pavyzdžiui, dar rugsėjo mėnesį Lietuvos verslo paramos agentūrai buvo pateiktos paraiškos pagal Intelektas LT priemonę finansuojamiems tyrimams ir plėtrai, tačiau iki šiol dauguma įmonių nežino net preliminarių vertinimo rezultatų. Tokie atvejai ragina kviesti įgyvendintojus ne tik džiaugtis dėl taikomų priemonių, bet ir pasirūpinti, kad šios būtų įgyvendinamos be priekaištų. Juk inovacijų skatinime negali būti taikomas kiekybinis – gražaus priemonių sąrašo – požiūris“, – sako dr. T. Žalandauskas.

Lietuvos stipriosiomis pusėmis Inovacijų sąjungos švieslentėje įvardijamos žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Sritys, kuriose Lietuva turėtų susitelkti, siekdama pagerinti inovacijų diegimo rezultatus, yra ekonominis poveikis, intelektiniai ištekliai, verslo ryšiai ir verslumas bei mokslinių tyrimų sistemos atvirumo, patrauklumo didinimas.

Europos Komisija kasmet rengia Inovacijų sąjungos švieslentę, kurioje pateikiamas ES ir kitų šalių (JAV, Japonijos, Norvegijos, Šveicarijos ir t. t.) lyginamasis mokslinių tyrimų sistemos ir inovacinės veiklos įvertinimas. Šis įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į 25 skirtingus, aštuonias inovacijų tematines grupes sudarančius rodiklius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Nors gyvenimo aprašyme skiltis „kita veikla“ yra paskutinė ir atrodo nereikšminga, būtent ji suteikia darbdaviui informacijos apie tai, koks žmogus siekia prisijungti prie komandos. Neretai būtent šios, asmeninės savybės, nulemia sprendimą – atsivers ar užsitrenks svajonių karjeros durys. skaityti »

Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. skaityti »

Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams. skaityti »

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. skaityti »

Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį. skaityti »

Rašytojai Rutai Sepetys įteikta garbinga Jungtinės Karalystės literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rutai Sepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. skaityti »

Vis daugiau studentų Lietuvos universitetuose nori studijuoti anglų kalba

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslininką, nekalbantį anglų kalba. Netolimoje ateityje anglų kalba taps privaloma visų profesijų atstovams. skaityti »

Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis, taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. skaityti »

Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams

Birželio 15 d. šalies bibliotekos pakvies knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. skaityti »

VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. skaityti »