KTU „Santakos“ slėnyje sukurtos technologijos leis pagreitinti medicininius tyrimus

Publikuota: 2014 m. spalio 27 d. pirmadienis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją gydymo įstaigose, sutrumpėtų kankinamai ilgos valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.

„Mūsų naudojama technologija padeda stebėti, kas vyksta ląstelėse, jas paveikus antibiotikais ar kitomis antimikrobinėmis medžiagomis. Jei įprastu būdu atliekami tyrimai užtrunka iki 10 valandų, mūsų pasiūlyta technologija rezultatus leidžia pamatyti per pusvalandį“, – teigia dr. Tomas Tamulevičius, vadovaujantis su medikais bendradarbiaujančių KTU mokslininkų grupei.

Mokslininko teigimu, naudojama technologija leistų mikrobiologams ir medikams sutaupyti brangaus laiko ir greičiau įvertinti ląstelių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms bei parinkti gydymą. Jau gauti pirmieji rezultatai, lyginantys standartiniu ir naujuoju būdu atliktus tyrimus, kitas žingsnis – tyrimo pakartojimas patobulinta įranga.

T. Tamulevičius mano, kad KTU mokslininkų sukurtos technologijos netrukus atras kelią į rinką.

„Panašūs prietaisai jau taikomi biotechnologijų pramonėje ir medicinos įstaigose, tačiau mūsų sukurtas metodas skiriasi – naudojame ne lazerį, o baltą poliarizuotą šviesą. Tai leidžia surinkti daugiau informacijos apie analizuojamoje terpėje vykstančius procesus“, – mano mokslininkas.

Minėti tyrimai yra ne vienintelis sėkmingo bendradarbiavimo su medikais pavyzdys – Medžiagų mokslo institutas dalyvauja kuriant pirmąjį pasaulyje biologinį širdies stimuliatorių. KTU mokslininkų užduotis yra parinkti ir apibūdinti biologiškai suderinamas medžiagas bei, naudojant lazerines technologijas, jose suformuoti karkasus ląstelėms. Į šį narvą patalpintos kamieninės ląstelės leistų atstatyti širdies veiklą.

Šiuo metu jau yra atlikti preliminarūs biologinio suderinamumo su Medžiagų mokslo institute suformuotais ląstelių karkasais bandymai, kurie bus tęsiami su specifinėmis kamieninėmis ląstelėmis, kol galiausiai bus pradėti tyrimai su gyvūnais – biologiniai stimuliatoriai bus implantuojami gyvūnui į širdį.

KTU Medžiagų mokslo institutas – vienas iš kelių universiteto mokslo centrų, įsikūrusių netrukus duris atversiančiame „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje. Instituto Paviršių ir plonasluoksnių darinių mokslo laboratorijos mokslo darbuotojas T. Tamulevičius įsitikinęs, kad KTU „Santakos“ slėnio unikali laboratorinė įranga ne tik leidžia plėtoti mokslinius tyrimus, bet ir atveria daugiau galimybių bendradarbiauti su verslu.

„Pavyzdžiui, naudodami naujausią įrangą, galime padidinti mėginių paviršiaus vaizdą iki milijono kartų, iki nanometrinių matmenų lygio. Toks metodas leidžia dešimtosios procento dalies tikslumu nustatyti, kokia yra tiriamosios medžiagos sudėtis. Gretinant skirtingų tyrimų rezultatus galima paaiškinti ar iš jos pagamintas daiktas bus patvarus ir pasižymės tinkamomis eksploatacinėmis savybėmis“, – aiškina T. Tamulevičius.

Mokslininko nuomone, KTU mokslo centrų sukoncentravimas į vieną vietą turės reikšmingos įtakos atliekamų tyrimų kokybei.

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »