KTU „Santakos“ slėnyje sukurtos technologijos leis pagreitinti medicininius tyrimus

Publikuota: 2014 m. spalio 27 d. pirmadienis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją gydymo įstaigose, sutrumpėtų kankinamai ilgos valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.

„Mūsų naudojama technologija padeda stebėti, kas vyksta ląstelėse, jas paveikus antibiotikais ar kitomis antimikrobinėmis medžiagomis. Jei įprastu būdu atliekami tyrimai užtrunka iki 10 valandų, mūsų pasiūlyta technologija rezultatus leidžia pamatyti per pusvalandį“, – teigia dr. Tomas Tamulevičius, vadovaujantis su medikais bendradarbiaujančių KTU mokslininkų grupei.

Mokslininko teigimu, naudojama technologija leistų mikrobiologams ir medikams sutaupyti brangaus laiko ir greičiau įvertinti ląstelių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms bei parinkti gydymą. Jau gauti pirmieji rezultatai, lyginantys standartiniu ir naujuoju būdu atliktus tyrimus, kitas žingsnis – tyrimo pakartojimas patobulinta įranga.

T. Tamulevičius mano, kad KTU mokslininkų sukurtos technologijos netrukus atras kelią į rinką.

„Panašūs prietaisai jau taikomi biotechnologijų pramonėje ir medicinos įstaigose, tačiau mūsų sukurtas metodas skiriasi – naudojame ne lazerį, o baltą poliarizuotą šviesą. Tai leidžia surinkti daugiau informacijos apie analizuojamoje terpėje vykstančius procesus“, – mano mokslininkas.

Minėti tyrimai yra ne vienintelis sėkmingo bendradarbiavimo su medikais pavyzdys – Medžiagų mokslo institutas dalyvauja kuriant pirmąjį pasaulyje biologinį širdies stimuliatorių. KTU mokslininkų užduotis yra parinkti ir apibūdinti biologiškai suderinamas medžiagas bei, naudojant lazerines technologijas, jose suformuoti karkasus ląstelėms. Į šį narvą patalpintos kamieninės ląstelės leistų atstatyti širdies veiklą.

Šiuo metu jau yra atlikti preliminarūs biologinio suderinamumo su Medžiagų mokslo institute suformuotais ląstelių karkasais bandymai, kurie bus tęsiami su specifinėmis kamieninėmis ląstelėmis, kol galiausiai bus pradėti tyrimai su gyvūnais – biologiniai stimuliatoriai bus implantuojami gyvūnui į širdį.

KTU Medžiagų mokslo institutas – vienas iš kelių universiteto mokslo centrų, įsikūrusių netrukus duris atversiančiame „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje. Instituto Paviršių ir plonasluoksnių darinių mokslo laboratorijos mokslo darbuotojas T. Tamulevičius įsitikinęs, kad KTU „Santakos“ slėnio unikali laboratorinė įranga ne tik leidžia plėtoti mokslinius tyrimus, bet ir atveria daugiau galimybių bendradarbiauti su verslu.

„Pavyzdžiui, naudodami naujausią įrangą, galime padidinti mėginių paviršiaus vaizdą iki milijono kartų, iki nanometrinių matmenų lygio. Toks metodas leidžia dešimtosios procento dalies tikslumu nustatyti, kokia yra tiriamosios medžiagos sudėtis. Gretinant skirtingų tyrimų rezultatus galima paaiškinti ar iš jos pagamintas daiktas bus patvarus ir pasižymės tinkamomis eksploatacinėmis savybėmis“, – aiškina T. Tamulevičius.

Mokslininko nuomone, KTU mokslo centrų sukoncentravimas į vieną vietą turės reikšmingos įtakos atliekamų tyrimų kokybei.

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »