KTU docentė Lina Užienė: inovacijos – pasaulio pažangos variklis

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 1 d. pirmadienis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Vadybos krypties studijų programų vadovė docentė Lina Užienė tapo pirmąja Baltijos regioną atstovaujančia tarptautinio klubo „The New Club of Paris“ nare-ambasadore Baltijos regionui. Klubas vienija inovatyvius antreprenerius, mokslininkus, politikos ir viešojo sektoriaus lyderius, siekiant vykdyti žinių visuomenės ir žinių ekonomikos tyrimus, megzti dialogą tarp skirtingų interesų grupių, formuoti politiką ir įgyvendinti konkrečias politines-visuomenines iniciatyvas.

Ši narystė L. Užienei suteikta liepos 11 d. Paryžiuje vykusioje generalinėje klubo asamblėjoje. KTU docentė prisidės prie pagrindinių klubo veiklų, padės įgyvendinti jo misiją – padėti šalims, regionams, miestams, bendruomenėms ir organizacijoms kurti ir įgyvendinti žinių visuomenės ideologiją ir gerąsias praktikas.

Prisidės prie studijų kokybės gerinimo

„The New Club of Paris“ veikloje dalyvauja nemažai atstovų iš tokių organizacijų kaip Pasaulio Bankas, UNESCO, Europos Komisija, regionų vystymosi ir plėtros bankai, universitetai, tyrimų centrai, kitos mokslo, meno, ekonomikos ir politikos organizacijos.

Klubas inicijuoja pasaulinio lygio renginius, kasmetinę konferenciją Paryžiuje, koordinuoja tyrimų projektus ir prisideda prie žinių ekonomikos ir žinių visuomenės kūrimo ir idėjų įgyvendinimo. Klubo bendruomenė vysto ir populiarina inovatyvias valdymo metodologijas, organizuoja visuomenininkų ir organizacijų apdovanojimus „Leonardo Award“, organizuoja žinių savaites pasaulio didmiesčiuose ir nutolusiuose regionuose. Šiais metas didelis dėmesys buvos skiriamas Afrikos regionų intelektinio kapitalo vystymui ir iššūkiams.

„Įsiliedama į „The New Club of Paris“ veiklą, prisiėmiau ir savotišką atsakomybę – skleisti ir puoselėti organizacijų ir regionų žinių valdymo, sumanios plėtros, intelektinio kapitalo vystymo idėjas ir metodologijas universitetinėse studijose, burti Baltijos regiono tyrėjus, analizuojančius šias koncepcijas projektinėse veiklose, vadybos studijose. Kiti tikslai – universitete skatinti inovatyvų mąstymą, ugdyti antrepreneriškus lyderius, gebančius orientuotis globalioje verslo aplinkoje, veikiančius atsakingai prieš save ir visuomenę, kuriančius pridėtąją vertę ir gerovę Lietuvai“, – sako L. Užienė.  

Šia kryptimi šiandien atnaujinamos Ekonomikos ir verslo fakulteto Vadybos studijos, reformuojamas Vadybos studijų programų „portfolio“, kuriamos tokios studijų programos, kaip Inovacijų valdymas ir antreprenerystė, kuriami ir dėstomi Inovatyvių projektų valdymo, Sumanaus vystymosi, Technologinio verslo vystymo, Kūrybiško problemų sprendimo studijų moduliai, įgyvendinami inovatyvūs tarpdisciplininiai projektai.

„Tikiu, kad esame ir būsime Inovacijų vadybos studijų lyderiais regione. Įsiliejimas į tarptautines inovacijų politiką formuojančias komandas, tokias kaip „The New Club of Paris“ tik sustiprins mūsų institucinį indėlį į žinių visuomenės kūrimą Lietuvoje ir atvers naujas tarptautines bendradarbiavimo galimybes“, – įsitikinusi KTU docentė.

Inovacijos reikalingos išlikimui

Po generalinės klubo asamblėjos L. Užienė taip pat dalyvavo liepos 12-13 dienomis UNESCO organizuotoje  kasmetinėje pasaulio bendruomenių intelektinio kapitalo konferencijoje (angl. The World Conference on Intellectual Capital for Communities), kuri šiais metais buvo nukreipta į informacinių technologijų poveikį pasaulio visuomenei ir ekonomikai.

„Dalyvaujant tokiuose pasaulinio lygio renginiuose pajunti globalių pasaulinių tendencijų pulsą. Kaskart įsitikinu, kad tik inovacijos ir spartus jų įgyvendinimas lemia sėkmę konkurencingoje organizacijų ir regionų aplinkoje. Pasaulio ekonomika vystosi cikliškai. Šiandien išgyvename augančios globalizacijos ir intensyvios naujųjų technologijų plėtros laikotarpį.

Susiduriame su taip vadinamosios 4-osios industrinės revoliucijos iššūkiais, keičiančiais mus supančią visuomeninę aplinką, konkuravimo dėsnius, įvairias socialines ir ekonomines dimensijas. Visa mus supanti aplinka skaitmeninama, „digitalizuojama“, keičiasi tarpusavio bendravimo formos, verslo modeliai ir standartai“, – mintimis dalijasi L. Užienė.

Visuomenės raidos tyrinėtojai pastebi, kad pamažu nyksta ribos tarp realaus gyvenimo ir dirbtinės tikrovės. Inovacinės technologijos vis aktyviau skverbiasi į asmeninį gyvenimą, socialinius tinklus, daro didžiulę įtaką edukaciniams, ekonominiams, visuomeniniams standartams.

Nauji reiškiniai, kaip daiktų internetas, įtraukia, formuoja gyvenseną, „užvaldo“ ir ištrina ribas tarp asmeninio pasirinkimo ir dirbtinai formuojamos realybės. Tokie fenomenai, kaip fizinės lokacinės vietos neturintys universitetai, užsakomi ir nuotoliniu būdu valdomi muziejų robotai, kraujospūdį matuojantys, pasimankštinti padedanantys ir miego valandas kontroliuojantys išmanieji telefonai, virtualios valiutos šiandien jau nieko nebestebina. Inovacijos tampa būtinybe, siekiant išlikti, neatsilikti ir judėti greitesniu pagreičiu už konkurentą.

KTU – novatorius

Visgi, anot L. Užienės, inovacijos sukelia ir daugybę kontraversiškai vertinamų pasekmių, kurias vardan visuomeninės gerovės siekiama eliminuoti.

Šiais metais didelis dėmesys „The New Club of Paris“ renginiuose buvo skiriamas informacijos kontrolės ir  saugumo klausimams, duomenų atvėrimo mokslui ir visuomenei būtinybės akcentavimui, kibernetiniam regionų saugumui, verslo pelnymosi iš duomenų ir informacijos monopolio pažabojimui, subalansuotam interesų grupių poreikių tenkinimui, su tuo susijusioms žmogaus teisėms.

Aktyviai diskutuota ir apie kliūčių mokslo sklaidai ir pramonės vystymuisi pašalinimo, inovacinių sprendimų atvėrimo visuomenei ir intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus. Tam didelį dėmesį šiandien skiria Europos komisija, šį klausimą akcentuoja ir įvairios UNESCO įgyvendinamos programos. Be abejonės, inovacinė raida kuria nemažai pasekmių ir visuomeniniuose bei politiniuose kontekstuose, pažymi KTU docentė.

L. Užienė džiaugiasi, jog KTU kasmet žengia į priekį: Universitetas neseniai prisijungė prie inovatyvių Europos universitetų tinklo, Ekonomikos ir verslo fakultetas lyderiauja regione, diegiant žinių ekonomikos koncepcijas studijų kontekste.

„Be abejonės, inovacijos yra pasaulio visuomenės ir ekonominės pažangos variklis. Tačiau, siekiant darnaus ir socialiai atsakingo regionų vystymosi, inovacijų politika turi skatinti ir užtikrinti saugų ir tvarų pridėtinės vertės visuomenei kūrimą.

Esame vienas iš pirmųjų universitetų Baltijos regione savo studijų programose dėstančių ir projektinėse veiklose populiarinančių žinių valdymo, intelektinio kapitalo valdymo, sumanaus vystymosi, didžiųjų duomenų valdymo disciplinas ir koncepcijas. Tapome inovacijų edukaciniuose procesuose iniciatoriais. Visa tai lemia galimybę visu pajėgumu įsilieti į žinių visuomenės kūrimo procesus“, – neabejoja L. Užienė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »