KTU ir VU pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 30 d. trečiadienis

„Veikiant po vieną sunku pasiekti norimų rezultatų ir tai užtrunka labai ilgai, o sprendimų, jei norime turėti kokybišką aukštojo mokslo sistemą, tarptautiniu mastu konkuruoti pajėgius universitetus, reikia jau šiandien. Būti labiau girdimi visuomenės ir valstybės vadovų galime tik drauge koordinuodami savo veiksmus, turėdami bendrą poziciją svarbiausiais klausimais“, – sakė strateginio bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu (VU) pasirašydamas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.

Abiejų universitetų vadovai pabrėžė, kad bendradarbiavimo poreikis atsirado atsižvelgus į mokslo, studijų bei naujų technologijų ir inovacijų svarbą Lietuvos valstybės raidai, taip pat į KTU ir VU daromą įtaką visuomenei bei į giluminį reformų pobūdį abejuose universitetuose. Bendradarbiaujant siekiama visuomenės pažangos, mokslo integracijos ir plėtros, studijų proceso tobulinimo ir vystymo, efektyvesnio universitetų išteklių valdymo.

„Mūsų universitetai daug dirba įgyvendindami strateginius siekinius, kurie leis realiai priartėti prie tarptautinių standartų studijų ir mokslinių tyrimų srityse bei užtikrins inovacijomis grįstą šalies ateitį. Suvieniję jėgas, keisdamiesi patirtimi ir vykdydami bendras veiklas, tikimės ženkliai prisidėti prie spartesnio Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ir visos valstybės vystymosi“, – teigė VU rektorius Artūras Žukauskas.

Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai kartu teiks LR Švietimo ir mokslo ministerijai ir kitoms valstybinėms institucijoms siūlymus dėl studijų sistemos pertvarkos, bendrų bandomųjų studijų organizavimo projektų, doktorantūros ir podoktorantūros studijų plėtros.

Rektorių įsitikinimu, būtina tobulinti priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistemą ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO veiklą).

Universitetai teiks siūlymus atsakingoms institucijoms dėl Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mokslo ir studijų veiklą, taip pat reglamentuojančių projektų, vykdomų mokslo ir studijų institucijose, finansavimą, tobulinimo, siekiant, kad teisinis reglamentavimas sukurtų geriausią teisinę aplinką mokslo ir studijų konkurencingumui.

Abi lyderiaujančios aukštosios mokyklos pasiryžusios dar glaudžiau bendradarbiauti kartu kuriant mokslinę produkciją, inicijuojant ir įgyvendinant bendrus projektus, keistis ir sisteminti mokslinę ir technologinę informaciją, skatinti abipusį dalyvavimą tarptautinėje tinklaveikoje.

P. Baršauskas ir A. Žukauskas tikisi, kad ši geranoriškumu ir atsakomybe visuomenei paremta iniciatyva duos konkrečių rezultatų ir politiniame lygmenyje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »