KTU karjeros centro vadovė: „Nemažai rytojaus profesijų šiandien dar neegzistuoja“

Publikuota: 2014 m. kovo 3 d. pirmadienis

Remiantis Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas per pastaruosius ketverius metus išaugo net 26,9 proc. (31 proc. vyrų ir 20,8 proc. moterų). Lietuvoje jaunimo bedarbystė 2014 sausio 1 d. duomenimis siekė 11,2 proc. Pasak Nacionalinės mokslo programos projekto „Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: stebėsenos sistemos parengimas“ vadovės Kauno technologijos universiteto (KTU) docentės Rūtos Brazienės, nors Europoje šiai problemai skiriamas išskirtinis dėmesys, Lietuvoje žengiami tik pirmieji žingsniai sprendimų paieškos linkme.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komisijos pirmininko Henri Malosse nuomone, galimybę įsidarbinti Europos šalių jauni žmonės laiko viena opiausių problemų. Universitetą baigę jauni žmonės turi žinių, bet dar neturi praktinės patirties, kurios reikalauja darbdaviai. Ypač aktualiai ir Lietuvoje problemai specialistai mato keletą galimų sprendimo variantų.

Universitetų ir įmonių bendradarbiavimas ypač svarbus

UAB „Alliance for Recruitment“ personalo paieškos ir atrankos įmonės Lietuvoje partneris bei vystymo direktorius Andrius Francas šiai „vištos ir kiaušinio“ situacijai siūlo kompleksinį sprendimą – aktyvumo reikėtų ir iš studentų, ir iš darbdavių pusės, be to, būtina koreguoti kai kuriuos teisinius aspektus. „Savo įmonėje turime nuolatinę praktikos vietą, tačiau praktikantus galime priimti tik oficialiu praktikos laikotarpiu universitete. Kad praktika mūsų įmonėje būtų naudinga abiems pusėms, ji turi trukti 3 mėnesius, tad per metus galėtume priimti 4 praktikantus. Tačiau tam turime pasirašyti trišalę sutartį tarp įmonės, studento ir universiteto, tuo tarpu universitetai studentus atlikti praktiką siunčia tik kartą per metus“, – teigia A. Francas.

„Pagrindinė universiteto užduotis – rengti aukšto lygio specialistus, kurių kvalifikacija ir gebėjimai atitinka esamus aplinkos ir studijuojančiųjų poreikius. Šios užduoties neįmanoma pasiekti be tinkamai organizuotos privalomosios studentų profesinės praktikos, kuri yra neatsiejama studijų dalis. Todėl siekiame kuo aktyviau bendradarbiauti tiek su tarptautinėmis, tiek su vietinėmis darbo vietas kuriančiomis įstaigomis ir organizacijomis“ – teigia KTU Karjeros centro vadovė Jolanta Kavalė.

Universitete dirbama su studentais, stengiantis, kad jie suvoktų praktikos svarbą, būtų pasirengę savarankiškai darbinei veiklai už universiteto ribų. „Sutinku, kad universitetai nėra tokie lankstūs, kaip norėtųsi įmonėms, – teigia KTU Karjeros centro vadovė Jolanta Kavalė, – tačiau studijų programos įgyvendinamos tam tikrais etapais. Studentui, neturinčiam teorinio pasirengimo ir elementarių įgūdžių, atlikti praktiką įmonėje gali būti tiesiog per anksti, nes sunku bus atlikti specifines užduotis, skirtas specialistams. Taip gali susiformuoti neadekvati nuomonė tiek apie praktikantą, tiek apie jį rengiančią mokymo įstaigą“.

Praktikos galimybių daugėja

KTU Karjeros centro vadovės teigimu, universitete siūlomos įvairios galimybės praktikai atlikti. Esant abipusei iniciatyvai, ypač vasaros atostogų metu, kiekvienas studentas, gali kreiptis į bet kurią įmonę dėl papildomosios praktikos atlikimo toje įmonėje. Papildomoji studentų praktika nėra privaloma, ją galima atlikti bet kuriuo, nuo studijų laisvu metu. Pirmojo kurso studentai išnaudoja tokią galimybę ir kreipiasi į įmones siūlydamiesi jose atlikti bendrojo pobūdžio užduotis, nereikalaujančias specialiųjų profesinių žinių bei įgūdžių. Taip užmezgami svarbūs kontaktai, suvokiamas profesijos platesnis kontekstas, o tai naudinga vėliau, ieškant kvalifikuoto darbo. Kai kurių studijų krypčių studentai (IT, medienos inžinerija ir dizainas), net ir besimokydami pirmuosiuose kursuose, vietoje papildomosios praktikos pasiūlymo gauna patrauklius darbo pasiūlymus, atitinkančius jų būsimą profesiją – darbui nepilnu etatu, laisvu nuo studijų metu.

„Skirtingi fakultetai turi įvairias galimybes, lankstumo yra daugiau nei galbūt matosi išoriškai. Svarbiausia – studentų ir įmonių iniciatyva, noras bendradarbiauti“, – sako KTU Karjeros centro vadovė. J. Kavalės nuomone, universitete stengiamasi atsižvelgti į kiekvieno studento norą planuoti savo studijas individualiai, pagal konkretaus studento poreikius. Laisvalaikį studentai skatinami skirti pomėgiams, saviugdai, savanorystei, stažuotėms užsienyje, papildomosios praktikos atlikimui.

Būsimasis geras darbuotojas žinių ieško ne tik paskaitose

A. Francas mano, kad studentai turėtų patys aktyviai ieškoti praktikos galimybių. „Dažnai jaunas žmogus praktikos laikotarpį, kurio metu jis negauna uždarbio, laiko išnaudojimu ir nesupranta, kad įmonė į jį taip pat investuoja – skiria prižiūrintį darbuotoją, priemones, darbo vietą“, – teigia personalo atrankos įmonės vadovas.

Personalo atrankos specialisto nuomone, universitetų vaidmuo įtraukiant jauną žmogų į darbo rinką labai svarbus – aktyvi įmonių, kuriose galėtų lankytis jaunieji specialistai, paieška ir glaudus bendradarbiavimas su jomis padėtų sumažinti atotrūkį tarp studijų ir darbinės veiklos. Studijos nesuteikia visų darbui reikalingų kvalifikacijų.

„Geras specialistas – ne tik turintis žinių, o ir, gebantis jas pritaikyti, suprantantis problemą sisteminiu lygmeniu“, – teigia KTU Karjeros centro vadovė Jolanta Kavalė. Karjeros ekspertė teigia, kad visų reikalingų žinių universitetas ne visada suteikia, todėl jaunas žmogus turėtų pats ieškoti trūkstamos patirties, savarankiškai lavinti trūkstamus įgūdžius, stebėdamas dominančios srities lyderius, formuoti tinkamą požiūrį į darbą, aplinką. „Darbdaviai kandidatų gyvenimo aprašymuose ieško savanorystės patirčių, realaus atlikto darbo pavyzdžių, kurie rodo, kad kandidatas turi būtinų gebėjimų ir gali tapti patikimu darbuotoju“, – teigia J. Kavalė.

Tarp kitų svarbių kompetencijų KTU Karjeros centro vadovė išskiria aukštą raštingumą, emocinį intelektą, socialinius įgūdžius, gebėjimą dirbti komandoje. Pasaulis keičiasi kasdien, nemažai rytojaus profesijų šiandien dar neegzistuoja, todėl tikėtis iš universiteto, kad jis suteiks visas darbui reikalingas žinias – nerealu. Tad nuolat lavinami socialiniai įgūdžiai, noras siekti žinių ir mokytis, atvirumas patirčiai yra ypač svarbūs jauno žmogaus kompetencijų komplekte.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »