Kaip studentui išmokti planuoti savo išlaidas

Publikuota: 2015 m. gruodžio 3 d. ketvirtadienis

Pirmais naujų mokslo metų mėnesiais neretai paaiškėja, kad dažnas pirmakursis nemoka planuoti savo išlaidų, todėl mėnesiui skirta suma ištirpsta per porą savaičių ir jaunuoliui tenka su ištiesta ranka vykti pas tėvus arba gyventi itin taupant. Ką turi žinoti jaunas žmogus, kad taip nenutiktų?

Išlaidas pagrindiniams poreikiams padengia tėvai

Viktorija Kauno aukštojo mokslo įstaigoje studijuoja jau ketvirtus metus. Mergina pasirinko finansų ir apskaitos specialybę. Nors ji pati ne kaunietė, jos namai netoliese esančiame miestelyje, todėl nusprendė likti gyventi pas tėvus. Kol mokosi, ją išlaiko tėvai. Tiesa, kartais Viktorija susiranda trumpalaikių darbų – organizuoja ir veda renginius, bet tai nėra nuolatinės pajamos.

„Daug studentų dirba jau nuo žemesnių kursų, kadangi studijas ir darbą suderinti įmanoma. Jeigu namai nebūtų taip arti, turbūt elgčiausi taip pat. Tačiau turėdama galimybę gyventi tėvų namuose nuolatinio darbo net neieškojau. Norėjau pasinerti į mokslus.

Konkrečios sumos su tėvais nesame sutarę, kadangi vienos ar kitos savaitės poreikiai gali būti skirtingi. Prašyti pinigų nėra smagu, todėl niekada neprašau jų pramogoms. Tam skiriu savas santaupas, o tėvų pinigus naudoju tik pagrindiniams poreikiams – maistui, mokymo priemonėms, drabužiams“, – atvirauja pašnekovė.

Už kiek įmanoma pragyventi studentui

Pasak Viktorijos, šiuo metu ir ji pati, ir jos bendramoksliai jau moka planuoti savo biudžetą. Pirmame kurse būdavo visko. Bene sunkiausia buvo išmokti nusistatyti prioritetus. Kai leidi pinigus negalvodamas į kairę ir į dešinę, nė nepastebi, kur jie dingsta.

Maistui per dieną turėtų užtekti maždaug 5–6 eurų. Taigi per mėnesį susidaro beveik 200 eurų. Būsto kaina priklauso nuo to, kur ir kaip studentas gyvena – švietimo įstaigos bendrabutyje, bute ar kambaryje, nuomojasi vienas ar su draugais. Taip pat reikia pridėti išlaidas transportui, telefonui ir nenumatytoms reikmėms, pavyzdžiui, vaistams.

Taigi jau ir susidarytų minimalią algą atitinkanti suma. Taip pat reikia drabužių, raštinės prekių, įvairių kitų dalykų.

Kaip suvaldyti išlaidas

Gyvendami pas tėvus jauni žmonės paprastai neturi patirties skaičiuoti savo išlaidas, todėl persikėlę į kitą miestą, pradėję gyventi savarankiškai ne iš karto susivokia, kam ir kiek reikia turėti pinigų.

Pradėjus gyventi atskirai nuo tėvų, atrodo, kad atsivėrė laisvė, tačiau netrukus tenka pajusti šios laisvės ribas. Iš pradžių pinigai leidžiami gana neapgalvotai, nebūtinai reikalingiems daiktams, ypač kai jaunas žmogus į didmiestį atvyksta iš mažesnio miesto, todėl labai sunku nepasiduoti naujoms pagundoms. Vėliau tenka nustatyti savo galimybių kartelę, išmokti gyventi pagal savo ar tėvų galimybes, nesidairyti į aplinkinius.

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės patarimai

  • Niekada nesiskolinkite pinigų vien norėdami neatsilikti nuo naujų draugų. Paskolos – tai ne pajamos, o išlaidos, tik ateityje.
  • Užsirašykite visas savo mėnesio išlaidas, kad jo pabaigoje galėtumėte įvertinti, ar gyvenimo būdas atitinka jūsų finansines galimybes ir kokiose srityse galima pataupyti.
  • Pasikalbėkite su draugais apie tai, kam ir kiek jie išleidžia pinigų, kaip taupo.
  • Ieškokite įvairių būdų taupyti: pasiklausinėkite, kur pigiau pietauti, kur pigiau įsigyti mokymo priemonių, dalintis jomis su kitais.
  • Apsvarstykite galimybę butą arba kambarį nuomotis keliese.
Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »