Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Publikuota: 2017 m. birželio 27 d. antradienis

Įsivaizduokite – atsidarote internetinę drabužių parduotuvę, išsirenkate jums patinkantį modelį ir... jį pasimatuojate. Taip, nesuklydote – galimybė virtualiai pasimatuoti drabužį šiandieniniame pasaulyje tampa realybe. Kaip ir drabužių spausdinimas 3D spausdintuvais, nanotechnologijų kuriant funkcinę tekstilę taikymas ar psichologinis pirkėjų konsultavimas.

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams.

„Svarią įtaką aprangos gamybai ir verslui turės įvairūs modernūs įrenginiai, kurie pakeis žmones darbo vietoje. Jau šiandien užsakovai iš gamintojų reikalauja dar tiksliau atliktų siuvimo, sukirpimo operacijų, kurias ne visada įmanoma atlikti rankomis“, – teigia Neringa Prabulytė, baigusi mados inžineriją Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (MIDF).

Pasak jaunos specialistės, gali būti, kad šie pokyčiai pakeis rinką – sumažės darbo vietų, tačiau produktas bus pagamintas greičiau, kokybiškiau ir pigiau. Be to, pirkėjai tampa išrankesni, nei kada nors anksčiau – nesvarbu, kokiai amžiaus grupei ar kūno sudėjimui konstruojami gaminiai, jie turi būti tobuli.

3D technologijų specialistas mados verslui – būtinas

Verslo analitikai teigia – dėl didėjančios konkurencijos tampa vis labiau paklausūs pagal individualius poreikius sukurti produktai ir paslaugos. Tačiau darbui ir laikui imlūs medžiagų ir aprangos gamybos procesai riboja mados verslo galimybes patenkinti vis labiau individualizuotus pirkėjų poreikius. Čia atsiranda galimybės 3D spausdinimo technologijoms.

Kaip prognozuoja IT rinkos tyrimų įmonė „Context“ 3D technologijų rinka 2020 metais išaugs iki 16,2 mlrd. Dolerių (2015 metais – 4,1 mlrd. dolerių).

Pavyzdžiui, plačias 3D spausdinimo technologijų galimybes demonstruoja hipnotizuojančios dizainerio Iris Van Herpen kolekcijos, o Karlas Lagerfeldas, naudodamas šiuos spausdintuvu XX a. ikona tapusį „Chanel“ mados namų švarkelį pavertė XXI a. kūriniu.

KTU absolventai konstruoja drabužius garsiems prekės ženklams

Drabužių konstravimas 3D technologijomis garsiems dizaineriams – KTU mados inžinerijos absolventams ne naujiena. Štai įmonė „Kauno Baltija“ siuva modelius tokiems prekės ženklams kaip „Karen Millen“, „Gerard Darel“ ar „Ted Baker“.

„Patinka dirbti šį darbą, čia nėra monotonijos, keičiasi gaminiai, konstrukcijos. Dirbame su pasaulinio garso įmonėmis, todėl yra iš ko semtis patirties – kiekvieno užsakovo reikalavimai vis kiti, tai skatina tobulėti. Džiaugiuosi, galėdama dirbti su „lectra 3D“ programa, skirta drabužių konstravimui. Ją naudoju, norėdama išbandyti pradines drabužio konstrukcijas 3D aplinkoje“, – teigia mados inžinerijos absolventė Dovilė Sinkevičiūtė, įmonėje dirbanti jau penkerius metus.

Virtualūs įrankiai pakeitė aprangos dizainerių ir konstruktorių darbo vietą ir galimybes. Aprangos konstravimas, lekalų rengimas ir net pirminių pavyzdžių gamyba specializuotų programinių paketų pagalba šiandien atliekama kompiuterio ekrane. Pagal užsakovo poreikius sukurtas virtualus žmogaus manekenas gali ne tik „pasimatuoti“ drabužį, bet ir „įvertinti“ jo patogumą.

Profesionalus dizaineris–konstruktorius virtualiai „susiūtame“ drabužyje įvertina netikslumus ir tobulina gaminį, keičiant medžiagos savybes ir konstrukcinius sprendimus.

Meno ir tiksliųjų mokslų derinys

„Kai reikėjo rinktis specialybę, po mokyklos baigimo buvo sunkoka. Norėjau studijuoti kažką, kas sietųsi su dizainu, tačiau būtų ir tiksliųjų mokslų (man atrodė tai perspektyvu), nes ir mokykloje buvau pasirinkusi realinį profilį“, – sako D. Sinkevičiūtė.

Darbas mados versle – toli gražu ne vien menininkams. Dirbdamas drabužių inžinieriumi, dizaineriu turi išmanyti ne tik naujausias mados tendencijas, bet ir technologijas bei medžiagas. Nuo pirmojo perversmo tekstilės revoliucijoje, kai 1958-aisiais buvo išrastas lycraÒ pluoštas, inovacijos šiame versle atsiranda kone kasdien. Šiandien naujos tekstilės medžiagos kuriamos „įdarbinant“ biotechnologijas, nanotechnologijas, informacines technologijas, mikroelektroniką ir kitas mokslo sritis.

Šiuolaikiniai kūrėjai privalo galvoti apie aplinką

Mados verslas neretai susilaukia daug kritikos, kad teršia aplinką chemikalais, eikvoja natūralius gamtos išteklius energijai imliuose gamybos procesuose, neparduotais ir jau dėvėtų drabužių kalnais užverčia atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau, pasak KTU mados inžinerijos absolventės N. Prabulytės, toks požiūris – jau praeitis.

„Pasiūla viršija paklausą, tad ateityje svarbiausią įtaką verslui turės ekologiškumo požiūris į galinį“, – įsitikinusi N. Prabulytė.

Gyvename nuolat besikeičiančioje aplinkoje, technologijų vystymasis keičia ir pramonę, ir verslą, keičiasi vartotojų įpročiai, didėja reikalavimas skaidrumui ir socialiniai atsakomybei. Mados verslas siūlo ypač plačias įdomios karjeros galimybes jau šiandien, tačiau reikalavimai būsimiems darbuotojams auga ir keičiasi. Jau nebepakanka vien praktinių įgūdžių – reikalingas visas kompetencijų rinkinys: techninės, analitinės žinios, skaitmeninių technologijų išmanymas ir vadybos bei organizaciniai gebėjimai.

Šaltinis: KTU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »