Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Publikuota: 2017 m. birželio 27 d. antradienis

Įsivaizduokite – atsidarote internetinę drabužių parduotuvę, išsirenkate jums patinkantį modelį ir... jį pasimatuojate. Taip, nesuklydote – galimybė virtualiai pasimatuoti drabužį šiandieniniame pasaulyje tampa realybe. Kaip ir drabužių spausdinimas 3D spausdintuvais, nanotechnologijų kuriant funkcinę tekstilę taikymas ar psichologinis pirkėjų konsultavimas.

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams.

„Svarią įtaką aprangos gamybai ir verslui turės įvairūs modernūs įrenginiai, kurie pakeis žmones darbo vietoje. Jau šiandien užsakovai iš gamintojų reikalauja dar tiksliau atliktų siuvimo, sukirpimo operacijų, kurias ne visada įmanoma atlikti rankomis“, – teigia Neringa Prabulytė, baigusi mados inžineriją Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (MIDF).

Pasak jaunos specialistės, gali būti, kad šie pokyčiai pakeis rinką – sumažės darbo vietų, tačiau produktas bus pagamintas greičiau, kokybiškiau ir pigiau. Be to, pirkėjai tampa išrankesni, nei kada nors anksčiau – nesvarbu, kokiai amžiaus grupei ar kūno sudėjimui konstruojami gaminiai, jie turi būti tobuli.

3D technologijų specialistas mados verslui – būtinas

Verslo analitikai teigia – dėl didėjančios konkurencijos tampa vis labiau paklausūs pagal individualius poreikius sukurti produktai ir paslaugos. Tačiau darbui ir laikui imlūs medžiagų ir aprangos gamybos procesai riboja mados verslo galimybes patenkinti vis labiau individualizuotus pirkėjų poreikius. Čia atsiranda galimybės 3D spausdinimo technologijoms.

Kaip prognozuoja IT rinkos tyrimų įmonė „Context“ 3D technologijų rinka 2020 metais išaugs iki 16,2 mlrd. Dolerių (2015 metais – 4,1 mlrd. dolerių).

Pavyzdžiui, plačias 3D spausdinimo technologijų galimybes demonstruoja hipnotizuojančios dizainerio Iris Van Herpen kolekcijos, o Karlas Lagerfeldas, naudodamas šiuos spausdintuvu XX a. ikona tapusį „Chanel“ mados namų švarkelį pavertė XXI a. kūriniu.

KTU absolventai konstruoja drabužius garsiems prekės ženklams

Drabužių konstravimas 3D technologijomis garsiems dizaineriams – KTU mados inžinerijos absolventams ne naujiena. Štai įmonė „Kauno Baltija“ siuva modelius tokiems prekės ženklams kaip „Karen Millen“, „Gerard Darel“ ar „Ted Baker“.

„Patinka dirbti šį darbą, čia nėra monotonijos, keičiasi gaminiai, konstrukcijos. Dirbame su pasaulinio garso įmonėmis, todėl yra iš ko semtis patirties – kiekvieno užsakovo reikalavimai vis kiti, tai skatina tobulėti. Džiaugiuosi, galėdama dirbti su „lectra 3D“ programa, skirta drabužių konstravimui. Ją naudoju, norėdama išbandyti pradines drabužio konstrukcijas 3D aplinkoje“, – teigia mados inžinerijos absolventė Dovilė Sinkevičiūtė, įmonėje dirbanti jau penkerius metus.

Virtualūs įrankiai pakeitė aprangos dizainerių ir konstruktorių darbo vietą ir galimybes. Aprangos konstravimas, lekalų rengimas ir net pirminių pavyzdžių gamyba specializuotų programinių paketų pagalba šiandien atliekama kompiuterio ekrane. Pagal užsakovo poreikius sukurtas virtualus žmogaus manekenas gali ne tik „pasimatuoti“ drabužį, bet ir „įvertinti“ jo patogumą.

Profesionalus dizaineris–konstruktorius virtualiai „susiūtame“ drabužyje įvertina netikslumus ir tobulina gaminį, keičiant medžiagos savybes ir konstrukcinius sprendimus.

Meno ir tiksliųjų mokslų derinys

„Kai reikėjo rinktis specialybę, po mokyklos baigimo buvo sunkoka. Norėjau studijuoti kažką, kas sietųsi su dizainu, tačiau būtų ir tiksliųjų mokslų (man atrodė tai perspektyvu), nes ir mokykloje buvau pasirinkusi realinį profilį“, – sako D. Sinkevičiūtė.

Darbas mados versle – toli gražu ne vien menininkams. Dirbdamas drabužių inžinieriumi, dizaineriu turi išmanyti ne tik naujausias mados tendencijas, bet ir technologijas bei medžiagas. Nuo pirmojo perversmo tekstilės revoliucijoje, kai 1958-aisiais buvo išrastas lycraÒ pluoštas, inovacijos šiame versle atsiranda kone kasdien. Šiandien naujos tekstilės medžiagos kuriamos „įdarbinant“ biotechnologijas, nanotechnologijas, informacines technologijas, mikroelektroniką ir kitas mokslo sritis.

Šiuolaikiniai kūrėjai privalo galvoti apie aplinką

Mados verslas neretai susilaukia daug kritikos, kad teršia aplinką chemikalais, eikvoja natūralius gamtos išteklius energijai imliuose gamybos procesuose, neparduotais ir jau dėvėtų drabužių kalnais užverčia atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau, pasak KTU mados inžinerijos absolventės N. Prabulytės, toks požiūris – jau praeitis.

„Pasiūla viršija paklausą, tad ateityje svarbiausią įtaką verslui turės ekologiškumo požiūris į galinį“, – įsitikinusi N. Prabulytė.

Gyvename nuolat besikeičiančioje aplinkoje, technologijų vystymasis keičia ir pramonę, ir verslą, keičiasi vartotojų įpročiai, didėja reikalavimas skaidrumui ir socialiniai atsakomybei. Mados verslas siūlo ypač plačias įdomios karjeros galimybes jau šiandien, tačiau reikalavimai būsimiems darbuotojams auga ir keičiasi. Jau nebepakanka vien praktinių įgūdžių – reikalingas visas kompetencijų rinkinys: techninės, analitinės žinios, skaitmeninių technologijų išmanymas ir vadybos bei organizaciniai gebėjimai.

Šaltinis: KTU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

S. Kropas. Laimikiai tik po to, kai pasirūpinsime tinkamais įrankiais

Per pastarąjį dešimtmetį finansinis raštingumas tapo ne tik EBPO, bet ir G20 šalių prioritetinės politikos objektu. skaityti »

Vaizdo žaidimai – daugiau nei vien pramoga: kodėl naudinga žaisti?

Kiekvienas žaidimas gali pasitarnauti ir kaip edukacijos šaltinis, įsitikinusi žaidimų kūrėjų įmonės „SneakyBox“ verslo plėtros vadovė Eglė Čiuoderienė. Pasak specialistės, skirtingi žaidimai padeda ugdyti loginį, kritinį, strateginį mąstymą, lavina atmintį, kūrybiškumą ir dar daugiau. skaityti »

Lietuva kartu su Šveicarija įgyvendino 20 bendrų mokslo projektų

Sėkmingai įvykdyta bendra Lietuvos ir Šveicarijos 2011–2016 m. mokslinių tyrimų programa. Per ketverius metus vykdant šią programą finansuota 20 bendrų mokslo projektų. Tam iš viso skirta 10,649 Šveicarijos frankų. skaityti »

Šią vasarą – dar daugiau nemokamų užsiėmimų mokiniams

Daugiau kaip 200 įvairių įstaigų – mokyklų, profesinio rengimo centrų, bibliotekų – įsijungė į akciją „Atverk duris vasarai“ ir per mokinių atostogas siūlys įdomius nemokamus užsiėmimus vaikams. skaityti »

Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ kviečia spręsti jaunimo emigracijos problemas

Kol jaunoji Lietuvos karta dar visiškai nepaniro į ilgųjų vasaros atostogų sūkurį, LR Vyriausybės kanceliarija kviečia moksleivius registruotis į rugpjūtį vyksiantį projektą „Moksleiviai į Vyriausybę“, kuris šiemet kvies spręsti jaunimo emigracijos problemas. skaityti »

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“. skaityti »

Atviros universitetinės studijos internete: patogus būdas tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų institutas pristatė atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu. skaityti »

Martyno Mažvydo biblioteka atidaro Laisvalaikio skaityklą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kviečia išsirinkti mėgstamiausią knygą, neštis ją į namus ir skaityti, skaityti, dar kartą skaityti... skaityti »

Paskelbti antrosios nacionalinės teisės žinių olimpiados nugalėtojai

Daugiau kaip 800 moksleivių. Virš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Tokia įspūdinga antrosios Nacionalinės teisės žinių olimpiados dalyvių statistika, o gegužės 18 dieną Teisingumo ministerijoje iškilmingai apdovanoti ir šių metų renginio nugalėtojai. skaityti »

Beveik 270 elektroninių knygų skaityklių pasieks savivaldybių bibliotekas

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 268-ias elektroninių knygų skaitykles perduoti savivaldybių nuosavybėn. skaityti »