Kuriami savaime įsikraunantys belaidžiai įrenginiai

Publikuota: 2011 m. birželio 24 d. penktadienis

Mokslininkai prakalbo apie pirmąjį savaime įsikraunantį nanoįrenginį, galintį perduoti duomenis belaidžiu ryšiu dideliais atstumais. Tyrėjai teigia, jog šis išradimas gerokai prie tikrovės priartina tik fantastinėje literatūroje aprašytų mažyčių implantuojamų medicininių jutiklių, įvairių stebėjimų kamerų, dėvimos asmeninės elektronikos ir kitų įrenginių sukūrimą. Visų šių prietaisų bendras ypatumas – jie veikia be baterijų, mat reikalingą energiją sugeba surinkti iš aplinkos.

Žongas Lin Vangas (Zhong Lin Wang) kartu su kolegomis aiškina, jog šiuolaikiniai elektronikos pasiekimai leidžia kurti mažyčius įrenginius, veikiančius be baterijų. Šie įrenginiai reikiamą nedidelį energijos kiekį sugeba paimti iš natūralių procesų, pavyzdžiui, kraujagyslių pulsavimo, nestipraus vėjelio arba judesių, kurie atliekami žmogui einant. „Visiškai įmanoma, kad tokie prietaisai veiktų sugerdami energiją iš aplinkos šaltinių, tarkime, švelnaus oro srauto, virpesių, garso bangų, saulės, cheminės arba šiluminės energijos“, – tvirtina tyrėjas.

Sukurtą įrenginį sudaro nanogeneratorius, gaminantis elektros energiją iš mechaninių virpesių, kondensatorius, kaupiantis energiją, ir elektroninė dalis, į kurią savo ruožtu įeina jutiklis ir radijo siųstuvas, panašus į analogišką „Bluetooth“ prietaisėlį. Šis įrenginys sugebėjo sukurti belaidžius signalus, kuriuos buvo galima aptikti įprastiniu komerciniu radiju maždaug 10 metrų atstumu.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »