Lietuvių mokslininkui – auksinis garbės prizas už fundamentinio mokslo vystymą

Publikuota: 2015 m. birželio 1 d. pirmadienis

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas prestižiniame mokslininkų renginyje buvo apdovanotas auksiniu garbės prizu už fundamentinio mokslo vystymą. Paryžiuje vykusiame XVI Tarptautiniame termoelektros forume jis skaitė kviestinį pranešimą.

Šių metų forumas buvo skirtas Prancūzijos mokslininko Žano Peltjė 230-osioms gimimo metinėms paminėti. Jame dalyvavo 125 mokslininkai ir inžinieriai iš 24 valstybių, buvo pristatyti naujausi tyrimų rezultatai, analizuotos svarbiausios termoelektros vystymosi kryptys, nagrinėjamos termoelementų efektyvumo padidinimo galimybės.

Prof. habil. dr. Steponui Ašmontui skirtas auksinis apdovanojimas už tyrimus termoelektrinių reiškinių srityje. Mokslininko tyrimai susiję su karštųjų krūvininkų Peltjė efektu. Šis efektas apibrėžiamas kaip šilumos išskyrimas arba sugėrimas dviejų skirtingų medžiagų kontakte, kai juo teka elektros srovė. „Kristalo gardelės kaitimas arba atšalimas yra susijęs su krūvininkų energijos kitimu kontakte tekant srovei. Mums pavyko nustatyti, kad dėl krūvininkų energijos kitimo gali kisti ne tik gardelės temperatūra, bet ir kontakto elektrinės savybės“, – tyrimo detales atskleidžia FTMC Elektronikos skyriaus vadovas prof. habil. dr. S. Ašmontas. Vykdant tyrimus buvo atlikta nemažai teorinių ir eksperimentinių skaičiavimų, o gauti rezultatai yra labai svarbūs kuriant naujus puslaidininkinius prietaisus: termoelementus, mikrobangų bei terahercų spinduliuotės detektorius, galios matuoklius.

Prof. habil. dr. S. Ašmontas – 305 mokslinių publikacijų ir 24 išradimų autorius. Jis yra apdovanotas Lietuvos valstybine, mokslo premijomis bei Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Šiuo metu mokslininkas tiria karštųjų krūvininkų termoelektrovaros (elektrovara, atsirandanti elektros grandinėje, sudarytoje iš kelių įvairialyčių laidininkų ar puslaidininkių, kai jų sąlyčio temperatūra skirtinga) įtaką saulės elementų efektyvumui. Šio tyrimo tikslas – krūvininkų efektyvumo didinimas. „Lietuvoje yra sukaupta didelė patirtis tiriant termoelektrovarą, turime sukaupę pakankamai gerą eksperimentinę bazę, tad turime visas prielaidas sėkmingam darbui“, – tikina mokslininkas.

Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai yra vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Įvairiose tarptautinėse konferencijose jie skaito kviestinius pranešimus, itin aktyviai publikuoja straipsnius užsienio leidiniuose. FTMC yra didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos bei modernios pramonės programos. Centre dirba 38 habilituoti mokslų daktarai, 268 mokslų daktarai, daugiau nei 500 mokslo tyrėjų, studijuoja 64 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 300 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »