Lietuvos–Šveicarijos mokslinių tyrimų projektų finansavimo konkurse – 4 paraiškos į vieną vietą

Publikuota: 2012 m. gegužės 18 d. penktadienis

Baigėsi paraiškų teikimas pirmajam konkursui pagal Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“. Bendriems moksliniams tyrimams ir institucijų partnerystės projektams vykdyti dviejų šalių tyrėjų konsorciumai pateikė 42 paraiškas. Bendra prašoma suma yra 99 mln. litų, t. y. 4 kartus didesnė, nei numatyta programos biudžete.

Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programos projekto vadovės Lietuvos mokslo taryboje dr. Aistės Vilkanauskytės teigimu, konkurencija didelė, finansavimas bus skirtas kokybiškiausiems projektams. Bendras programos kvietimo biudžetas – 25 mln. litų. Vienam bendrų mokslinių tyrimų projektui gali būti skirta apie 2,6 mln. litų, institucinės partnerystės projektui – apie 0,13 mln. litų.

Konsorciumus paraiškose pateiktiems projektams vykdyti sudarė tyrėjai iš 14 Lietuvos ir 25 Šveicarijos valstybinių mokslo ir studijų institucijų.

Bendriems mokslinių tyrimų projektams vykdyti buvo gauta 41 paraiška: gamtos mokslų srityje – 16, sveikatos (gyvybės) mokslų – 14, aplinkos apsaugos mokslų ir technologijų – 11 paraiškų. Institucijų partnerystės projektams vykdyti pateikta tik viena sveikatos (gyvybės) mokslų srities paraiška.

Daugiausia paraiškų pateikė Vilniaus universitetas (VU) – 15, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 6, Kauno technologijos universitetas – 5, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 4, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas (VMTI) Fizinių ir technologijos mokslų centras – 3, Gamtos tyrimų centras bei Klaipėdos universitetas pateikė po 2 paraiškas. VU Onkologijos institutas, VMTI Inovatyvios medicinos centras, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos edukologijos universitetas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pateikė po vieną paraišką.

Pasak dr. A. Vilkanauskytės, paraiškas pateikusioms mokslo ir studijų institucijoms rezultatų dar teks palaukti, nes paraiškas vertins ne tik Lietuvos, bet Šveicarijos ir užsienio ekspertai. Vertinimo rezultatai turėtų paaiškėti rugsėjo mėnesį, o sutartys su projektų vykdytojais turėtų būti pasirašytos spalio–lapkričio mėnesiais.

Programos „Moksliniai tyrimai ir plėtra įgyvendinimo trukmė – 2011–2016 metai. Programos lėšomis bus finansuojami iki 42 mėnesių trukmės bendrų mokslinių tyrimų projektai ir institucijų partnerystės projektai, skirti 1–3 renginiams. Programos tikslas – stiprinti abiejų šalių ryšius ir draugiškus santykius, skatinti sėkmingą ir produktyvų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir plėtros sityje, gilinti žinias pasirinktose mokslinių tyrimų temose, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą taip prisidedant prie socialinio ir ekonominio vystymosi Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Šveicarijos Federacinė Taryba Pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo pasirašė 2007 m. gruodžio 20 d. Pagal šį susitarimą 5 metams Lietuvai skirta 70 mln. 858 tūkst. CHF (apie 200 mln. litų), arba apie 40 mln. litų kasmet. Lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m. birželio 14 d.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »