Būtinas kitoks požiūris į vaikų ugdymą šeimoje ir mokykloje: reikia ugdyti ne gerą darbuotoją, bet talentingą idėjų kūrėją, kuris sugebėtų sau susikurti gyvenimą ir prisiimti atsakomybę už save, savo šeimą ir valstybę. Apie tai lapkričio 16 d. kalbėjo Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje kartu su EK Švietimo ir kultūros generalinio direktorato rengtoje tarptautinėje konferencijoje „Kokios švietimo ir mokymo sistemos reikia Lietuvai: darbo rinkos ir ekonominio augimo iššūkiai“.

„Ateityje mūsų laukia vis mažiau apibrėžtumo, greitesni technologiniai, demografiniai pokyčiai, todėl darbo rinkai bus reikalingos naujos kompetencijos: technologijų pritaikymas, nuolatinis žinojimas, kas vyksta rinkoje, ir reagavimas į rinkos pokyčius. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad nespėjantieji su rinkos pokyčiais, galiausiai dingsta iš rinkos,“ – sakė R. Dargis.

Pasak jo, svarbiausios kompetencijos mokiniui, siekiant, kad jis atitiktų rinkos lūkesčius: ne gebėjimas pakartoti informaciją, o aktyviai veikti ją žinant, gebėjimas operatyviai susirasti trūkstamą informaciją, kritinis mąstymas, gebėjimas interpretuoti faktus, kūrybingumas, verslumas.

„Šiuo metu mūsų turimos verslumo programos ir jų metodikos labai fragmentiškos, dominuoja fakultatyvinis priėjimas prie šios temos. Turime verstinės literatūros iš kitų šalių, bandome ją adaptuoti, tačiau reikia suprasti, kad kolektyvinė pasąmonė, žmonių mentalitetas skiriasi ir turi didžiulę įtaką. Metodikos turi būti parengtos su verslo žmonėmis, kad atitiktų lietuvių mentalitetui būdingus principus ir būtų naudingos vaikams,“ – pabrėžė LPK prezidentas.

R.Dargis taip pat primena, kad Lietuvos gyventojų ir mokinių skaičius mažėja, tačiau švietimui skiriamų pinigų dalis yra santykinai didesnė nei ES vidurkis: „Klausimas, ar mes juos tikslingai išleidžiame. Žinoma, mokymosi įstaigoms labai svarbi technologinė bazė. Tačiau užuot investavę į tokius instrumentus kaip IT technologijos, kurios šiuo metu ugdant mokinius yra kritinės, mes tvarkome pastatus: keičiame langus, apšildome pastatus. Taip pat neinvestuojame į mokytojų ruošimą, jų gebėjimų ugdymą. Tiek verslui, tiek pačiai valstybei reikia ne gerų pastatų, o reikalingus gebėjimus turinčių mokytojų. Mes turime rimtai pasižiūrėti į mūsų mokytojų ruošimą, į šios profesijos prestižo didinimą, į jų socialines garantijas ir atlyginimus, nes čia yra pamatinis dalykas, jeigu mes norime matyti kitokį žmogų šiandieninėje visuomenėje“.

Statistika rodo, kad nuo 2012 m. priėmimas į pedagogikos kryptį sumažėjo daugiau nei dvigubai, o renkantis pedagogikos studijas didžiausia koncentracija yra į kūno kultūrą ir ikimokyklinį ugdymą. IT, matematika ir informatika, fizika ir informacinės technologijos surenka labai mažus pedagogikos studentų skaičius arba išvis nėra žmonių, norinčių būti šių sričių mokytojais.

„Jaunus Lietuvos žmones reikia ugdyti kaip sau veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių vadovus, kurie gebėtų parduoti savo kompetencijas, turėtų idėjų, kokias paslaugas ar produktus būtų galima sukurti – tokiu būdu galėsime mūsų valstybei sukurti tvirtą pagrindą,“ – apibendrino R. Dargis.

Europos Komisijos atlikta 2015 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos ataskaita parodė, kad Lietuvoje moksleivių mokymosi rezultatus būtų galima gerinti taikant neseniai patvirtintas politikos priemones, pavyzdžiui, nustatant privalomą visų vaikų nuo penkerių metų ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, plėtojant visos šalies mastu taikytiną mokinių gebėjimų vertinimo sistemą ir užtikrinant įvadinį mokytojų mokymą bei profesionalesnę jiems teikiamą paramą. Tačiau vidurinėse ir aukštosiose mokyklose įgyjami gebėjimai neretai neatitinka darbo rinkos poreikių. Galiausiai senėja mokytojų bendruomenė ir kyla sunkumų norint pritraukti jaunimą rinktis šią profesiją.