Lietuvos pažanga inovacijų srityje – viena didžiausių ES

Publikuota: 2013 m. kovo 29 d. penktadienis

Lietuva, taip pat Estija ir Latvija praėjusiais metais padarė didžiausią pažangą inovacijų diegimo srityje. Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę, iki šiol ji būdavo priskiriama prie menkų novatorių. Palyginti su praėjusiais metais, bendrai ES pasiekta geresnių inovacijų diegimo rezultatų, rodo 2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė.

„Dabar dedame pagrindus dar aktyvesniam mūsų šalies proveržiui inovacijų srityje, spartindami vėluojančius mokslo ir verslo slėnių projektus, jie turėtų būti baigti iki 2015 m. Skirdama ES fondų lėšas slėniams Lietuva tikisi, kad aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra suteiks puikias sąlygas bendradarbiauti mokslui ir verslui kuriant praktiškai pritaikomas inovatyvias technologijas, kurios duotų aukštą pridėtinę vertę šalies ūkiui. ES taip pat pabrėžia, kad greitesnis ekonomikos atsigavimas, augimas įmanomas tik per mokslo pažangą ir jo dėka į verslą ateinančias inovacijas“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Lietuva aplenkė Lenkiją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją. ES pirmąsias reitingo pozicijas toliau užima Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Vokietija, Danija ir Suomija. Pirmąsias reitingo vietas užimančioms ES šalims būdingos tvirtos nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos, verslo ir aukštojo mokslo sektoriaus pastangos diegti inovacijas. Visų šių šalių verslo sektoriai daug lėšų skiria moksliniams tyrimams ir plėtrai, taip pat teikia daug patentų paraiškų. Šioms šalims taip pat būdingas gerai išplėtotas aukštojo mokslo sektorius ir glaudūs pramonės ir mokslo sektorių ryšiai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »