Lietuvoje lankosi Lietuvos mokslo ambasadorius JAV, Masačusetso technologijų instituto Architektūros katedros profesorius Gediminas Urbonas – menininkas ir dėstytojas, įkūręs tarpdisciplininę tyrimų programą, tarptautinio pripažinimo susilaukęs dėl savo socialiai interaktyvių, tarpdisciplininių projektų. Lietuvos mokslo bendruomenė siekia stiprinti ryšius su JAV mokslo ir technologijų centrais ir surasti perspektyvių nišų. Rugsėjo pabaigoje Lietuvos mokslininkų, mokslo ir tyrimų institutų darbuotojų, aukštųjų mokyklų atstovų, verslininkų delegacija lankėsi Bostono mokslo ir tyrimų institutuose, aptarė investicijų galimybes, mokslo ir verslo bendradarbiavimo aspektus. Apie šį vizitą išsamiau pasakoja švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė.

Ar šis vizitas pasitarnavo abiejų šalių mokslininkų ir verslininkų ryšiams užmegzti? Galbūt lietuviai sulaukė konkrečių siūlymų?

Vizito tikslas buvo pristatyti Lietuvos mokslo potencialą, susitikti su universitetų atstovais technologijų perdavimo klausimais, susipažinti su viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo iniciatyvų gerosios praktikos pavyzdžiais, perimti vadinamųjų pradedančiųjų įmonių (angl. start-up) ir mokslo įstaigose įsteigtų įmonių (angl. spin-off) patirtį, susipažinti su įmonių  akseleratorių veikimo principais.

Apie bendradarbiavimo galimybes tikrai daug kalbėjome. „MassBio“ asociacijos surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir įtakingų  JAV įmonių atstovai, akcentuota, kad, norint įsitvirtinti JAV, svarbiausia yra bendravimas ir profesinių ryšių užmezgimas.

Konferencijos dalyvius mes supažindinome su investicijų galimybėmis Lietuvoje, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimo programa „Horizont 2020“, kuriamų mokslo slėnių idėja, aptarėme biofarmacijos srities finansavimo galimybes. Pastaroji sritis, taip pat ir sveikata, sveikatos technologijos, yra viena iš Lietuvos mokslo prioritetinių sričių, numatyta Sumanios specializacijos strategijoje. Tokias strategijas rengia visos ES šalys. Nusimatę prioritetines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptis, į jas nukreipsime būsimojo ES paramos etapo 2014–2020 m. lėšas.

Kartu skirsime ir didžiausią dėmesį, kad investicijos į mokslo pažangą būtų efektyvios ir padėtų sustiprinti šalies konkurencinį pranašumą. Vienas iš būdų tai pasiekti – tvirčiau žengti į bendrą pasaulinę mokslinių tyrimų erdvę. 

Lankydamiesi Masačusetse, susipažinome su įmonių akseleratoriaus „Workbar“ veikimo principais. Įmonės už 300 JAV dolerių per mėnesį čia gali gauti darbo vietą su visomis reikalingomis biuro paslaugomis: elektra, internetu, telefonu, spausdintuvu ir pan. Įmonė gali rinktis, ar dirbti bendroje erdvėje, ar turėti atskirą patalpą. Tai labai patrauklus modelis naujoms ir mažoms įmonėms.

Lietuvos pradedančiosios įmonės (angl. start-up) – technologinių sprendimų įmonės, sukurtos greitam ir dideliam augimui, ir mokslo įstaigose įsteigtos įmonės (angl. spin-off), galėtų įsikurti tokiame „Workbare“ ir veikti kaip šalies atstovybės Bostone. Čia įmonėms būtų teikiamos mokymų paslaugos, organizuojami vizitai į įmones, susitikimai su investuotojais ir t.t. Darbo vietos nuoma ir papildomos paslaugos įmonei atsieitų apie 5 tūkst. JAV dolerių per mėnesį.

Kaip sekasi kitoms Europos šalims pristatyti, įsikurti ir plėtoti savo mokslo ir verslo bendradarbiavimo idėjas Masačusetso valstijoje?

Estija jau turi vieną įmonę, įsikūrusią Kembridže. Prancūzai Bostone turi mokslo atašė, o bendros mokslo ir verslo idėjos sėkmingai plėtojamos per Prancūzijos–JAV komercijos rūmus. Portugalija siekia sustiprinti universitetus, todėl plečia bendradarbiavimą su Masačusetso technologijų institutu per programą „MIT Portugal“. Už tam tikrą mokestį MIT moko universitetų personalą, pasidalina žiniomis. Izraelis gana artimai bendrauja su Bostonu, šios šalies įmonės dažnai čia perkelia savo būstines. Suomijos organizacija „FinPro“ į Masačusetso valstiją atsiunčia pradedančiąsias įmones, kad jos pasitobulintų ir planuoja turėti savo akseleratorių Bostone. Jungtinė Karalystė Bostone turi apie 12 atstovų, jų dėmesys sutelktas į didžiųjų įmonių interesus. Norvegija turi „Innovation Norway“ atstovybę.

Lankydamiesi Šveicarijos konsulate taip pat susipažinome su Bostone įsikūrusios „Swissnex“ organizacijos veikla bei šveicarų pradedančiųjų įmonių tobulinimosi programa JAV. Pastaroji labai sėkminga. Šveicarijos inovacijų agentūra atrenka įmones, iš daugmaž 100 kasmet išrenkama 20. Įmonės gali būti įvairių sričių – informacinių technologijų, gyvybės mokslų, technologijos mokslų ir t.t. Atrinktieji siunčiami į Bostoną, čia vyksta įvairūs mokymai: supažindinama su JAV rinkos specifika, mokoma derybų meno, gludinami prisistatymo įgūdžiai. Jiems taip pat organizuojami vizitai į įmones, susitikimai su potencialiais investuotojais ir „verslo angelais“. Baigiantis mokymams šios įmonės turi pademonstruoti savo patobulėjusius įgūdžius ekspertams, iš kurių gauna vertingų patarimų. Pradedančiųjų įmonių atstovai taip pat turi galimybę dalyvauti prisistatymo varžybose, kurių prizinis fondas sudaro 2 mln. JAV dolerių.  

Kaip JAV mokslinis išradimas tampa „kūnu“, tai yra idėja iš išradėjo kompiuterio nukeliauja iki jos įdiegimo? Kokia JAV patirtis?

Man labai įsiminė vizitas į Bostono universitetą ir pokalbis su šio universiteto technologijų plėtros direktore Renuka Babu. Ji pasakojo, kaip universitete atrenkami komercionalizavimui tinkami projektai. Atrenka ekspertų grupė, kuriai vadovauja ne mokslininkas, o patyręs verslininkas. Grupėje yra asmenys iš Teisės departamento ir Verslo plėtros departamento. Pastarieji išrenka idėjas, kurios gali turėti pasisekimą rinkoje, o teisininkai patikrina, ar tai yra patentuotina. Patentavimo išlaidas padengia universitetas. Per metus patentavimui universitetas vidutiniškai išleidžia apie pusę milijono dolerių. Lėšos imamos iš pajamų, gautų už licencijas. Paprastai vienas trečdalis pajamų, gautų iš patento licencijavimo, atitenka išradėjui, likusi dalis – universitetui.

Šiame universitete, kuris, beje, yra ne valstybinis, projektai finansuojami keliais etapais. Pirmame etape finansuojamos dar tik laboratorijose užgimusios idėjos, tikrinama, ar jos gali būti įgyvendinamos. Šios idėjoms plėtoti skiriama, pvz., po 10 tūkst. JAV dolerių. Jei idėjos pasirodo perspektyvios, mokslininkai gali kreiptis dėl tolimesnio etapo finansavimo. Jie turi pateikti paraišką ir tada keletas geriausių idėjų autorių dalyvauja mokymuose, kaip tas idėjas plėtoti ir pristatyti. Pasibaigus mokymams ir išgryninus idėją, teikiama galutinė paraiška. Jas vertina ekspertai, tarp kurių yra tiek mokslo, tiek verslo atstovų. Jie tai daro nemokamai, nes patys suinteresuoti domėtis, kas naujo kuriama laboratorijose. Ekspertai paraiškas įvertina per pusantro mėn. Jei mokslininko idėja yra stipri, jos tolimesniam įgyvendinimui gali būti skiriama iki 200 tūkst. dolerių.

Taip pat turėjau unikalią galimybę aplankyti Masačusetso technologijų instituto (MIT) „Media Lab“ laboratorijas, kur kuriamos žmonijos ateities technologijos, sujungiant technologijas, multimediją ir dizaino sritis. Pvz., kuriami mažesnio dydžio robotai, kurie gali būti naudojami kaip žaislai ir fiksuoti vaiko raidos procesus, kameros, galinčios per mažas ertmes (pvz., rakto skylutę ar tarpą oloje) fiksuoti dideles erdves (kambario ar kitos patalpos vaizdą) arba audinius, kurie keičia spalvą, priklausomai nuo kūno ar aplinkos temperatūros.

Pristatėte Lietuvos integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius, kaip amerikiečiai juos vertina?

Taip, ir amerikiečių mokslininkams, verslininkams, ir susitikusi su Bostone gyvenančiais lietuviais, išsamiai pristačiau mūsų mokslo slėnius ir jų galimybes. Šie projektai sulaukė didelio susidomėjimo. Apie Lietuvos integruotų studijų, mokslo ir verslo centrų strategiją diskutavome su mano minėto Bostono universiteto atstove R. Babu. Jos manymu, svarbiausia į slėnius pritraukti talentingų ir darbščių, mokslui atsidavusių žmonių.  

Turime visas galimybes stiprinti integraciją į bendrą pasaulinę mokslinių tyrimų erdvę.  Lietuvos pumpurinės įmonės (spin-off) dažnai turi puikių idėjų, plėtoja technologijas, kurios galėtų susilaukti tarptautinės komercinės sėkmės. Tačiau neturi pakankamų gebėjimų tinkamai pristatyti savo idėjas ir veiklą valstybėse, kuriose yra palankių galimybių investicijoms, pvz., JAV, Izraelyje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kt. Šios valstybės garsėja kaip pradedančiųjų įmonių ir pumpurinių įmonių akseleravimo lyderės, turinčios didžiulį investicinį potencialą bei ilgametes ir tvirtas ekosistemas, padedančias augti naujoms įmonėms. Planuojame išbandyti projektą – atviros prieigos mokslo centrų vadybininkų stažuotes ir pradedančiųjų įmonių technologijų perdavimo proceso tobulinimo stažuotes užsienyje, įmonių akseleratoriuose.