NASA: Jupiterio palydove bus galima gyventi

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 10 d. šeštadienis

NASA tiki, kad vieną dieną Jupiterio palydove Europoje gyvens žmonės. Maža to, subūrė mokslininkų komandą, kuri iškeltų konkrečius uždavinius Jupiterio mėnulyje ant ledo paviršiaus nusileidusiai misijai. Projektas pristatytas žurnale „Astrobiology“.

Ateities misijai keliami trys pagrindiniai tikslai. Pirmasis – ištyrinėti Europos ne–ledo mėginius iš mažiausiai dviejų skirtingų planetos paviršiaus gylių, kad būtų galima susidaryti detalią palydovo plutos sudėties analizę – kiek joje yra druskų, organinių medžiagų ir kitų junginių.

Antras tikslas – sudaryti geofizinį Europos žemėlapį, ištiriant palydovo ledo kiautą ir okeaną, taikant seismologijos ir magnetometrijos (magnetizmo ypatumų grunte tyrimo) metodus.

Galiausiai mokslininkai viliasi, kad zondas Europoje atvers galimybes charakterizuoti Europos paviršiaus geologiją tinkamumo gyventi žmogui aspektu.

„Nusileisti Europoje ir paliesti šio palydovo paviršių yra planetų mokslo vizija ir vienas pagrindinių tikslų, – deklaruoja NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos daktaras Robertas Papalardas (Robert Pappalardo). – Tai – didelis techninis iššūkis, kuris bus įveiktas turbūt tik po daugelio metų. Pagrindinių mokslinių klausimų ateities Europos kosminio zondo misijai suformulavimas padeda mums sutelkti dėmesį į technologijas, įgalinsiančias mus ten nusigauti.“

Šių metų kovą mokslininkai aptiko ryškiausią iki šiol požymį, kad sūrus didžiulio poledinio okeano Europoje vanduo prasimuša į palydovo paviršių. Tai paskatino spėjimus, kad Europoje gali egzistuoti gyvybė. Remdamiesi tokiu atradimu, tyrėjai iškėlė prielaidą, kad tarp okeano ir Europos paviršiaus vyksta apsikeitimas cheminėmis medžiagomis, ir taip praturtinama okeano cheminė sudėtis.

Apie tokį atradimą tąsyk pranešė Kalifornijos technologijų instituto Pasadenoje (JAV) astronomijos profesorius Maikas Braunas (Mike Brown) ir NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos specialistas Kevinas Handas (Kevin Hand).

Keitimasis cheminiais junginiais tarp vandenyno ir paviršiaus, anot M. Brauno, „reiškia, kad energija gali būti pernešama į vandenyno gelmę, o tai svarbi aplinkybė, vertinant aplinkos tinkamumą gyvybei.“

Mokslininkai taip pat tiki, kad Europos vandenyno cheminė sudėtis gali būti artima Žemės vandenynų sudėčiai.

„Nusileidimas Europos paviršiuje yra esminis žingsnis vykdant astrobiologinius to pasaulio tyrinėjimus, – įsitikinęs NASA Eimso tyrimų centro tyrėjas ir žurnalo “Astrobiology„ vyriausiasis redaktorius Christoferis Makėjus (Christopher McKay). – R. Papalardo ir jo kolegų straipsnis nubrėžia ateities misijos į Europą gaires.“

Pirmąkart Europą aplankė ir apžiūrėjo 1979 m. pro palydovą praskriejęs kosminis zondas „Voyager“. Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje Jupiterio palydovą tyrinėjo kitas kosminis aparatas „Galileo“. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad gyvybė gali egzistuoti ir kitame Saulės sistemos palydove, aplink Saturną skriejančiame Encelade.

Europa – šeštas arčiausiai Jupiterio esantis palydovas, mažiausias iš Galilėjaus Galilėjo 1610 m. sausį atrastos Jupiterio didžiųjų palydovų ketveriukės. Aplink Jupiterį Europa apskrieja per 3,5 Žemės paros. Orbitos radiusas siekia 670 900 km.

Europa yra truputį mažesnė už aplink Žemę skriejantį Mėnulį, tačiau šis 3100 km skersmens palydovas yra šeštas didžiausias palydovas ir penkioliktas didžiausias kūnas Saulės sistemoje. Labai tikėtina, kad po Europą dengiančiu ledo sluoksniu (kurio storis vietomis gali siekti 100 km) tyvuliuoja skysto vandens okeanas. Europa – vienas lygiausio paviršiaus objektų Saulės sistemoje. Jo paviršiuje tėra vos vienas kitas krateris. Be to, šis palydovas yra tektoniškai aktyvus ir santykinai jaunas.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »