Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurta technika užkariauja kosmosą. 2014 m. vasarį į atvirą erdvę įskries pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1“, o 2015 m. į Tarptautinę kosminę stotį kilsiančiame NASA erdvėlaivyje gali atsirasti ir kauniečių sukurtas kol kas vienintelis pasaulyje neinvazinis galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklis.

Kodėl šis, kol kas dar serijiniu būdu negaminamas, medicininis prietaisas toks svarbus kosminiams skrydžiams? Atviroje erdvėje astronautams pamažu pradeda tinti smegenys ir regos nervas, kuris spaudžia akies obuolį, o tai gali paveikti regą ar net sukelti aklumą. Būdo, kaip sustabdyti pavojingą žmogaus sveikatai procesą, dar nepavyko rasti. Norint šį reiškinį pažinti ir suvaldyti, reikia nuolat stebėti intrakranijinio slėgio (galvospūdžio) kitimą mikrogravitacijos sąlygomis.  

Galvospūdį jau keliolika metų įmanoma matuoti invaziniu būdu – į smegenų audinį ar skilvelį įsmeigus jutiklį. Tačiau šis būdas yra brangus, rizikingas, jo neįmanoma taikyti lauko sąlygomis ar kosminiame laive.

Daugiau nei šimtmetį įvairių šalių mokslininkai, JAV kosminių tyrimų agentūra NASA nesėkmingai bandė sukurti neinvazinį absoliutinės galvospūdžio vertės matuoklį. Sudėtingą uždavinį pirmiesiems pavyko išspręsti KTU Elektros ir elektronikos fakulteto Telematikos mokslo centro mokslininkams kartu su kitų sričių specialistais.

NASA atstovai lankėsi Kaune

Tarpdisciplininei mokslininkų grupei vadovaujantis Telematikos mokslo centro vadovas profesorius Arminas Ragauskas pasakojo, kad su vienu iš mokslinių NASA institutų yra sudarytas kontraktas, pagal kurį šiuo metu Hiustone (JAV) atliekami KTU sukurtos neinvazinės technologijos tyrimai.

Jei neatsiras nenumatytų kliūčių, lietuvių sukurtas sudėtingas ultragarsiniu matavimu paremtas medicininis prietaisas 2015 m. kartu su erdvėlaiviu galimai keliaus į Tarptautinę kosminę stotį.

„NASA atstovai iš pradžių reagavo atsargiai. Pas mus lankėsi keturios aukščiausio lygio delegacijos. Jie tikrino prietaisą, matavo delegacijų narių galvospūdį, kol galiausiai patikėjo, kad technologija neabejotinai veikia taip, kaip reikia.

Amerikiečių mokslininkai mūsų prietaisą Hiustone išbandė su maždaug 30 astronautų ir sveikų savanorių. Dabar pradėjo tirti neurologinių susirgimų turinčius žmones. Jei viskas praeis sėkmingai, jie nori, kad sukurtume sumažintą matuoklį, nes jiems smegenų tinimo ir regos sutrikimų sindromą juk reikia tirti kosmose“, – šyptelėjo A. Ragauskas.

Ant galvos dedamo jutiklinio lanko dydis nesikeis, o sumažintas galvospūdžio matuoklis turėtų būti trijų nedidelių išmaniųjų telefonų dydžio.

Padėtų saugoti gyvybes

Neinvazinis intrakranijinio slėgio matuoklis labai svarbus ne tik astronautams. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, galvos traumos yra pagrindinė žmonių iki 45 metų amžiaus mirties priežastis.

Patyręs tokią traumą žmogus išoriškai gali atrodyti išvengęs sunkių sužeidimų, tačiau dėl kraujo išsiliejimo smegenyse ar išsivysčiusios smegenų edemos gali mirti ar likti neįgalus. Išvengti šių antrinių galvos traumų padarinių ir padeda galvospūdžio kitimo stebėjimas bei adekvatus intensyviosios terapijos taikymas.

Žalia šviesa gamybai – šiemet

Siekiant komercializuoti aukštųjų technologijų produktą, jau nueitas ilgas, sunkus ir labai brangus kelias. Laboratorijoje gimusi idėja materializavosi ir technologija buvo ištobulinta laimėjus Europos Komisijos, JAV Gynybos departamento, NASA skiriamą daugiamilijoninį finansavimą inovatyviems moksliniams projektams. Taip pat sėkmingai atlikta brangiausia ir sudėtingiausia projekto dalis – klinikiniai tyrimai.

Tikimasi, kad jau šiemet pavyks gauti CE akreditaciją, reiškiančią, kad gaminys yra saugus žmogaus sveikatai ir gyvybei, ir pradėti neinvazinio galvospūdžio matuoklio gamybą Lietuvoje. Europinio CE ženklo atitikmuo JAV – FDA. Jį taip pat ketinama gauti artimiausiais metais.

„Gavus CE ženklą prasideda linksmoji mokslo ir verslo santykio dalis. Turi būti atliktas galutinis produkto dizainas, paruošta techninė dokumentacija gamybai, užtikrinti komponentų tiekimo, prekybos kanalai, organizuota gamyba, užtikrintas techninis aptarnavimas po pardavimų. Kaip visa tai sukurti ir iš ko apmokėti? Pas mus dar yra labai menkos tradicijos visa tai padaryti, jei produktas sukurtas mokslinėje laboratorijoje. Todėl ir sakau, kad tai yra linksmoji dalis“, – šypteli A. Ragauskas.

Jo teigimu, jei būtų užtikrintas pakankamas finansavimas ir Lietuvoje būtų tinkama inovatyvių produktų komercializavimo aplinka, kaip yra JAV, serijinė prietaiso gamyba būtų buvusi pradėta jau prieš trejus metus.