Narystės ES dešimtmečio proga – VU Teisės fakulteto mokslininkų monografija

Publikuota: 2014 m. lapkričio 7 d. penktadienis

Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko Lietuvos narystės ES dešimtmečio sukakčiai paminėti skirto VU mokslininkų parengto straipsnių rinkinio „Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai“ pristatymas. Renginio metu skambėjo sveikinimo žodžiai, pranešimus skaitė Teisės fakulteto docentai, susirinkusieji diskutavo apie nacionalinės ir ES teisės ryšį bei iš to kylančias problemas.

Vyriausioji LR Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė perdavė Dalios Grybauskaitės sveikinimą. „Pagarba žmogaus orumui, laisvei, lygybei ir teisės viršenybei yra pamatinės ES vertybės, nuo kurių šiandien neatsiejama ir Lietuva. Būtent tai atspindi šis straipsnių rinkinys, analizuojantis pokyčius ir patvirtinantis mūsų ryžtą ES vertybes susieti su nacionaline teisės sistema“, – kalbėjo ji.

Teisingumo ministras ir knygos bendraautoris dr. Juozas Bernatonis pabrėžė, kad ES Lietuvos teisinei sistemai įtaką pradėjo daryti dar prieš 2004 m. gegužės 1 d. Rengdamasi narystei, Lietuva savo teisės normas derino su ES reikalavimais. 2002–2004 m. buvo priimta beveik 1000 naujų įstatymų, 6500 poįstatyminių teisės aktų, kurie vienaip ar kitaip įgyvendino ES teisės nuostatas. „Kalbant apie pastarąjį dešimtmetį, reikia paminėti konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Šiame akte užkoduotas konstitucinis Lietuvos geopolitinis principas, kad visa Lietuvos teisės raida turi būti orientuota į vakarietiškas vertybes, žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą, pilietinės visuomenės kūrimą, atsakingą naudojimąsi valdžios galiomis“, – teigė jis.

„Manau, kad Lietuvoje trūko Lietuvos teisės mokslo pasiekimus atspindinčio veikalo anglų kalba (knyga išleista ir lietuvių, ir anglų kalbomis – aut. past.). Lietuvos narystės ES dešimtmečio sukaktis buvo puiki proga parengti straipsnių rinkinį, atspindintį šio laikotarpio teisinės minties pažangą ir pokyčius“, – džiaugėsi Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis. Anot jo, rinktinės tekstais siekiama atskleisti ES teisės įtaką Lietuvos konstitucinei, administracinei, aplinkos apsaugos, baudžiamajai, civilinei ir civilinio proceso, darbo ir socialinės apsaugos, finansų teisei. Be to, nagrinėjamos problemos, iššūkiai ir galimybės, aptariama ES teisės taikymo ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos specifika.

Doc. dr. Irmantas Jarukaitis skaitė pranešimą „Narystė Europos Sąjungoje kaip konstitucinė vertybė“. Perfrazuodamas Jeaną Monet, jis tvirtino, kad iš tikrųjų iki Antrojo pasaulinio karo Europa neegzistavo, ją reikėjo sukurti. „Europos integracijos procesas yra tam tikra specifinė konstitucionalizmo forma. Iš esmės tai atsakas į nacionalinės valstybės, kuri kartais nesugeba savęs suvaldyti, baimę“, – mano jis.

„Autoriai kelia problemiškus ES narių nacionalinio tapatumo, nacionalinių konstitucijų viršenybės klausimus. Nebijoma kritikuoti kartais pasitaikančio ES direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisinę sistemą copy paste metodo“, – straipsnių rinkinį apibendrino doc. dr. Vaidotas Vaičaitis.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »