Naująja mokymosi metodika sieks sudominti „Z“ kartą

Publikuota: 2014 m. balandžio 9 d. trečiadienis

Leidykla „Šviesa“ šiandien pristatė naują mokymosi komplektų seriją „Atrask“, skirtą vadinamajai „Z“ kartai. Ši serija pritaikyta Vakarų Europos šalyse plačiai naudojamai metodikai – mokymuisi tiriant, kurią taikant mokiniai skatinami neapsiriboti vien faktų ir formulių įsiminimu, bet mokytis mąstyti, samprotauti, ieškoti informacijos, ją apdoroti, interpretuoti, įvertinti, atrasti įvairių problemų sprendimus.

Mokymasis tiriant simboliškai perteiktas teatralizuotoje pamokoje, kurios metu aktoriai atskleidė, kaip joje keičiasi mokytojo vaidmuo ir mokinių įsitraukimas lyginant su tradicine pamoka. Renginį atidarė Ugdymo ir plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis

Švietimo srities atstovai, dalyvavę renginyje, pastebėjo, kad šiuolaikinėje visuomenėje, kur vyrauja informacijos perteklius, moksleivių motyvavimas tampa vis didesniu iššūkiu. Pasak „Atrask“ idėjos autoriaus, švietimo eksperto Alfredo Ramanausko, naujos mokymosi tiriant metodikos pritaikymą mokymosi priemonėse ir paskatino siekis efektyviau mokyti vadinamąją „Z“ kartą, kuri vienu metu geba apdoroti didelį informacijos kiekį.

„Kodėl?“ yra svarbiausias gyvenimo klausimas. Tik ieškodami priežasčių, jas analizuodami ir darydami išvadas, galime tobulėti. Šiais laikais internete galime rasti daug informacijos, tačiau čia nėra atsakymo į klausimą „kodėl?“. Būtent todėl svarbu pereiti prie mokymosi tiriant – skatinti pačius vaikus atrasti atsakymus į įvairius klausimus ir tokiu būdu formuoti autentišką jų mąstymą“, – sakė Alfredas Ramanauskas, „Atrask“ idėjos autorius ir švietimo ekspertas.

Problemų sprendimu grįstas mokymasis, arba mokymasis tiriant, Vakarų Europos mokyklose taikomas jau ne vienerius metus. Šis mokymosi metodas Lietuvoje pradėtas naudoti mokant suaugusiuosius ir, stebint gerus jo rezultatus, nuspręsta jį pritaikyti mokant jaunesnio amžiaus mokinius. Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokyklose vykę bandomieji projektai parodė, kad šis mokymosi būdas įdomus tiek mokiniams, tiek mokytojams. Mokiniai labiau įsitraukia į veiklą, bendradarbiauja tarpusavyje, prisiima atsakomybę už savo ir grupės darbą, todėl ilgainiui tai padeda pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų.

Leidyklos „Šviesa” ugdymo metodikos grupės vadovės Linos Virozerovienės teigimu, „Atrask“ metodika skatina praktinių gebėjimų mokytis, komunikuoti, o ypač spręsti problemas, ugdymą. Vadovėlio nereikia „išeiti”, juo mokiniai remiasi kaip pagrindiniu, bet ne vieninteliu informacijos šaltiniu. Svarbesniu vedliu pažinimo kelyje tampa užduočių sąsiuvinis, kuriame formuluojami probleminiai klausimai, skatinantys mokinį ieškoti sprendimų.

 „Tradicinėse pamokose mokytojas aiškina naują medžiagą, vaikai mėgina ją suprasti ir įtvirtina žinias spręsdami užduotis. Mokymusi tiriant pagrįstose pamokose pateikiamas probleminis klausimas, tuomet vaikai, remdamiesi savo patirtimi, diskutuoja grupėse, tuomet ieško papildomos informacijos, ją analizuoja, apibendrina ir pateikia savo išvadas. Juk mokomasi ne tik dėl brandos egzaminų – gerokai svarbiau pasiruošti savarankiškam gyvenimui, nebijoti priimti gyvenimo iššūkių ir kūrybiškai spręsti problemas”, – pasakojo L. Virozerovienė.

Mokymosi sprendimų serijos „Atrask“ pagrindą sudaro užduočių sąsiuvinis, skaitmeniniai ištekliai ir interaktyvi mokytojo knyga, o vadovėlis – tik vienas iš informacijos šaltinių. Pagal naująją metodiką jau paruoštos istorijos 5 klasei, geografijos 6 klasei ir muzikos 9 klasei mokymosi komplektai, tačiau ateityje ketinama šį mokymosi sprendimą tęsti aukštesnėms klasėms bei pritaikyti kitiems mokomiesiems dalykams. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »