Naująja mokymosi metodika sieks sudominti „Z“ kartą

Publikuota: 2014 m. balandžio 9 d. trečiadienis

Leidykla „Šviesa“ šiandien pristatė naują mokymosi komplektų seriją „Atrask“, skirtą vadinamajai „Z“ kartai. Ši serija pritaikyta Vakarų Europos šalyse plačiai naudojamai metodikai – mokymuisi tiriant, kurią taikant mokiniai skatinami neapsiriboti vien faktų ir formulių įsiminimu, bet mokytis mąstyti, samprotauti, ieškoti informacijos, ją apdoroti, interpretuoti, įvertinti, atrasti įvairių problemų sprendimus.

Mokymasis tiriant simboliškai perteiktas teatralizuotoje pamokoje, kurios metu aktoriai atskleidė, kaip joje keičiasi mokytojo vaidmuo ir mokinių įsitraukimas lyginant su tradicine pamoka. Renginį atidarė Ugdymo ir plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis

Švietimo srities atstovai, dalyvavę renginyje, pastebėjo, kad šiuolaikinėje visuomenėje, kur vyrauja informacijos perteklius, moksleivių motyvavimas tampa vis didesniu iššūkiu. Pasak „Atrask“ idėjos autoriaus, švietimo eksperto Alfredo Ramanausko, naujos mokymosi tiriant metodikos pritaikymą mokymosi priemonėse ir paskatino siekis efektyviau mokyti vadinamąją „Z“ kartą, kuri vienu metu geba apdoroti didelį informacijos kiekį.

„Kodėl?“ yra svarbiausias gyvenimo klausimas. Tik ieškodami priežasčių, jas analizuodami ir darydami išvadas, galime tobulėti. Šiais laikais internete galime rasti daug informacijos, tačiau čia nėra atsakymo į klausimą „kodėl?“. Būtent todėl svarbu pereiti prie mokymosi tiriant – skatinti pačius vaikus atrasti atsakymus į įvairius klausimus ir tokiu būdu formuoti autentišką jų mąstymą“, – sakė Alfredas Ramanauskas, „Atrask“ idėjos autorius ir švietimo ekspertas.

Problemų sprendimu grįstas mokymasis, arba mokymasis tiriant, Vakarų Europos mokyklose taikomas jau ne vienerius metus. Šis mokymosi metodas Lietuvoje pradėtas naudoti mokant suaugusiuosius ir, stebint gerus jo rezultatus, nuspręsta jį pritaikyti mokant jaunesnio amžiaus mokinius. Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokyklose vykę bandomieji projektai parodė, kad šis mokymosi būdas įdomus tiek mokiniams, tiek mokytojams. Mokiniai labiau įsitraukia į veiklą, bendradarbiauja tarpusavyje, prisiima atsakomybę už savo ir grupės darbą, todėl ilgainiui tai padeda pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų.

Leidyklos „Šviesa” ugdymo metodikos grupės vadovės Linos Virozerovienės teigimu, „Atrask“ metodika skatina praktinių gebėjimų mokytis, komunikuoti, o ypač spręsti problemas, ugdymą. Vadovėlio nereikia „išeiti”, juo mokiniai remiasi kaip pagrindiniu, bet ne vieninteliu informacijos šaltiniu. Svarbesniu vedliu pažinimo kelyje tampa užduočių sąsiuvinis, kuriame formuluojami probleminiai klausimai, skatinantys mokinį ieškoti sprendimų.

 „Tradicinėse pamokose mokytojas aiškina naują medžiagą, vaikai mėgina ją suprasti ir įtvirtina žinias spręsdami užduotis. Mokymusi tiriant pagrįstose pamokose pateikiamas probleminis klausimas, tuomet vaikai, remdamiesi savo patirtimi, diskutuoja grupėse, tuomet ieško papildomos informacijos, ją analizuoja, apibendrina ir pateikia savo išvadas. Juk mokomasi ne tik dėl brandos egzaminų – gerokai svarbiau pasiruošti savarankiškam gyvenimui, nebijoti priimti gyvenimo iššūkių ir kūrybiškai spręsti problemas”, – pasakojo L. Virozerovienė.

Mokymosi sprendimų serijos „Atrask“ pagrindą sudaro užduočių sąsiuvinis, skaitmeniniai ištekliai ir interaktyvi mokytojo knyga, o vadovėlis – tik vienas iš informacijos šaltinių. Pagal naująją metodiką jau paruoštos istorijos 5 klasei, geografijos 6 klasei ir muzikos 9 klasei mokymosi komplektai, tačiau ateityje ketinama šį mokymosi sprendimą tęsti aukštesnėms klasėms bei pritaikyti kitiems mokomiesiems dalykams. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »