Rugsėjo pradžia žymi naujų mokslo metų pradžią ne tik tūkstančiams moksleivių, tačiau ir didžiuliam būriui mokytojų. Nors vis garsiau kalbama, kad moksleiviai elektroninėje erdvėje yra gerokai labiau pažengę už savo mokytojus, Lietuva šiame kontekste neturėtų jaustis išskirtinė. Tyrimai rodo, kad žinių ir įgūdžių, kaip mokymosi procese išnaudoti šiuolaikines technologijas, trūksta viso pasaulio pedagogams.

Specialistų teigimu, sparčiai tobulėjant elektroninėms priemonėms mokyklos susidūrė su didžiuliu iššūkiu – mokymosi procesas, paremtas senaisiais metodais, nebeatitinka nūdienos realijų. Mokiniai IT pritaikymo kasdieniame gyvenime žiniomis dažnai gerokai pranoksta mokytojus, jie gyvena lyg atskiruose pasauliuose. Tai tas pats, kas versti mokinius mokytis kelių eismo taisyklių vadeliojant vežimus, kai į mokyklą jie atvyksta naujais automobiliais.

Tačiau Lietuva pasauliniame kontekste nėra labai išskirtinė, panašios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Suomijoje, kurios mokymo sistema laikyta viena pažangiausių, mokytojų IT švietimui skirtas papildomas finansavimas, mat patys pedagogai pripažino, kad jų žinios atsilieka nuo mokinių gebėjimų.

Šių metų pradžioje elektroninio dienyno TAMO atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad net 85 proc. tėvų ir 95 proc. mokinių Lietuvoje mano, kad mokymosi procese reikia išnaudoti naujas technologijas. Respondentų įsitikinimu, technologijos ir jų teikiamos galimybės daro pamokas ne tik įdomesnėmis, bet ir leidžia geriau suprasti dėstomus dalykus.

Tačiau norai kiek kertasi su galimybėmis. Mokymo projekto „Renkuosi mokyti“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad dalis mokytojų visiškai nesinaudoja technologijomis, kurios mokiniams yra neatsiejama kasdienybės dalis. Kiekvieną dieną el. paštu naudojasi 87 proc. mokytojų, tačiau net 26 proc. jų niekada rankoje nėra laikę planšetės, o 2 proc. mokytojų teigė išvis neturintys prieigos prie interneto nei namuose, nei mokykloje.

Technologijų teikiama nauda ne kartą įsitikino Š. Aleichemo gimnazijos direktorius M. Jakobas. „Yra daug dalykų, kuriuos technologijos leidžia geriau suprasti, nebereikia „iškalti“. Tai matematika, fizika, chemija, kur specialių programų dėka mokiniams ne tik papasakojame, bet ir parodome, kaip veikia vieni ar kiti dėsniai, jie tada lengviau įsivaizduoja ir supranta dėstomą medžiagą. Taip pat yra puikių anglų kalbos mokymo programų“, – pasakoja M. Jakobas.

Šioje gimnazijoje kiekvienas mokytojas skatinamas susikurti specialiai mokiniams ir tėvams skirtą el.pašto adresą, kad mokiniai galėtų kreiptis patarimo ir ruošdami pamokas, pasiaiškinti kitus klausimus. „Žinoma, viskas yra proto ribose, į mokytoją elektroninėmis priemonėmis galima kreiptis iki 20 val., nes mokytojas turi turėti ir privatų gyvenimą“, – sako mokyklos vadovas.

Jis pastebėjo, kad mokiniai ne tik geriau įsisavina, bet ir labiau mėgsta dalykus, kurių mokymui pasitelkiamos modernios technologijos. Pavyzdžiui, gimnazijoje dėstančio Igorio Braverio matematikos pamokos – vienos mėgstamiausių mokykloje, nors tradiciškai ši disciplina moksleivių nelabai mėgstama. „Čia nepapasakosi, reikia pamatyti kaip jis išnaudoja interaktyvią lentą aiškindamas matematikos dėsnius. Po tokio aiškinimo, bet kas supras dėstomą dalyką“, – šyptelėjo M. Jakobas.

Pasak M. Jakobo, kadangi mokytojai visų pirma mokosi savo dėstomo dalyko, natūralu, kad IT žinių jiems gali trūkti, tad įvairūs kursai yra labai naudingi.

„Žinoma, visada visose srityse svarbiausiu liks žmogus. Labai blogai, kad per IT technologijas kai kurie mokiniai jau nebemoka gyvai bendrauti, vengia akių kontakto, net tradicinio laikrodžio nepažįsta. Čia jau kitas, neigiamas, kraštutinumas. Bet IT užima vis daugiau vietos mūsų gyvenime ir užims dar daugiau, todėl mokymo procese reikia prie to prisitaikyti ir naujausias technologijas kuo geriau išnaudoti. Taip pat reikia mokyti mokinius kritinio mąstymo, ugdyti sugebėjimą atsijoti internete pateikiamą informaciją,“, – sako M. Jakobas.