Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis pasiteisino

Publikuota: 2015 m. spalio 26 d. pirmadienis

Nors galutiniai registrų duomenys dar tvarkomi, matyti, kad valstybės skiriamas tikslinis finansavimas neformaliajam vaikų švietimui pasiteisino – registruotasi aktyviai, pasiūlyta didelė programų įvairovė. Nuo spalio 1-osios daugiau kaip 1000 neformalaus švietimo programų teikėjų pasiūlė ir užregistravo per 2000 programų. Į įvairius neformalaus vaikų švietimo būrelius savivaldybėse užregistruota 63 000 mokinių, gausiančių neformaliojo švietimo krepšelio – valstybės tikslines lėšas.

„Lapkritį pradėsime neformaliojo švietimo krepšelio įvedimo situacijos analizę. Stebėsime, ar programos įgyvendinamos skaidriai, ar kiekvienas vaikas tikrai gavo 15 eurų ir ar šie pinigai sumažino tėvų finansinę naštą. Taip pat analizuosime, ar savivaldybės laikėsi apraše įtvirtintos nuostatos, kad finansavimas skiriamas tik naujoms programoms, ar teikėjas turi tinkamas patalpas, ar vaikus ugdys kvalifikuoti pedagogai. Atsižvelgę į surinktus duomenis, nustatytus pažeidimus, taisysime aprašą, naujasis įsigalios nuo sausio 1 d. Turime būti garantuoti, kad galimybė nusižengti būtų kuo mažesnė“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Kaip rodo registrų duomenys, išsirinkti patinkantį užsiėmimą galėjo net patys išrankiausieji. Įvairios organizacijos ar laisvieji teikėjai vaikams ir paaugliams pasiūlė ne tik tradicinius laisvalaikio užsiėmimus, bet ir fechtavimą, robotiką, afrikietišką perkusiją, žongliravimą, sportinį šaudymą, aikido, loginį mąstymą, hiphopą, klasikinį baletą, ledo ritulį, viešojo kalbėjimo meną, mintiną skaičiavimą, IT projektų vadybą, krikščioniškosios psichologijos pamokas ir daugybę kitokių programų. Mokinių laukia jaunųjų gidų, savęs pažinimo, išgyvenimo mokyklos, vaikų aeroklubai etc. Pirmą kartą finansavimą iš valstybės biudžeto gauna jaunieji šachmatininkai, šiuos protą mankštinančius užsiėmimus buvo galima pasirinkti ne vienoje savivaldybėje. Plačiausią pilietinio patriotinio ugdymo programą, aprėpiančią 48 Lietuvos savivaldybes, siūlo Šaulių sąjunga.                

Savivaldybės buvo nustebintos neformaliojo vaikų švietimo teikėjų aktyvumu ir pasiūla. Teikėjai programas įgyvendinti siūlė net kaimuose, ėmė bendradarbiauti skirtingose savivaldybėse. Pvz., „Sostinės krepšinio mokykla“, įsikūrusi Vilniuje, programą pasiūlė „atvežti“ į Vilniaus rajoną, kur tokios nėra. O į kai kurias programas vietoj tikėtinų keliolikos vaikų užsiregistravo net po kelis šimtus.    

Švietimo ir mokslo ministerija skiria savivaldybėms vieno vaiko neformaliajam ugdymui 15 eurų per mėnesį.

Tėvai turi atkreipti dėmesį, kad finansuojamos ne visos programos. Jos turi atitikti tam tikras sąlygas. Pvz., užsiėmimai turi trukti mažiausiai 2 valandas per savaitę, mažesnės trukmės programos finansavimo gauti negali.  Be to, finansuojamos tik savivaldybės patvirtintų švietimo teikėjų teigiamai įvertintos programos. Tad jei būrelio programos nėra viešai paskelbtos savivaldybės tinklalapyje ar valstybės registre – AIKOS svetainėje, tokia programa lėšų gauti negali. Nefinansuojamos ilgalaikės muzikos, meno ar  sporto mokyklų programos. 

Dažnai tėvai teiraujasi dėl 15 eurų kompensacijos už vaiko ugdymą būreliuose. Kompensacijas už vaiko programos lankymą teikia pačios savivaldybės, nustatydamos mokesčių lengvatas socialiai remtiniems vaikams, gabiesiems ar kt. vaikų grupėms. Šių tikslinių lėšų (15 eurų) paskirtis – popamokinių veiklų įvairovės skatinimas ir plėtra. Rajonuose ir miesteliuose būreliai paprastai pigesni, todėl tėvams primokėti už vaiko ugdymą netenka. Didžiuosiuose miestuose paslaugos brangesnės, todėl tėvams dažnai reikia primokėti.  

Skiriant tikslines valstybės lėšas neformaliajam vaikų švietimui norima sudaryti galimybę padidinti popamokinės veiklos įvairovę ir prieinamumą, priartinti juos prie vaiko gyvenamosios vietos, į prasmingus neformaliojo ugdymo užsiėmimus pritraukti daugiau vaikų.

Neformaliojo vaikų švietimo programų (būrelių), kuriems nuo spalio 1 d. skiriamas valstybės finansavimas, sąrašai bei informacija apie juos skelbiami kiekvienos savivaldybės interneto svetainėje.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui iš valstybės biudžeto šiems metams skirta 3 mln. 240 tūkst. eurų.

Visa informacija nuolat atnaujinama Ugdymo plėtotės centro tinklalapyje

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »