Pakeitimai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje: abiturientai temas susidarys patys

Publikuota: 2015 m. spalio 23 d. penktadienis

Nuo šių mokslo metų abiturientai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą laikys pagal koreguotą įskaitos programą. Iki šiol viešojo kalbėjimo temas įskaitai sudarydavo ir iš anksto skelbdavo Nacionalinis egzaminų centras. Dabar mokiniai su mokytoju temas susidarys patys iš Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos ugdymo turinio. Nacionalinis egzaminų centras pateiks tik temų pavyzdžius, kurie iki sausio 15 d. bus perduoti mokykloms duomenų perdavimo sistema KELTAS.

„Keičiame dėl to, kad visiems abiturientams sudarytume vienodas sąlygas pasirengti įskaitai, kad neliktų jokio neskaidrumo, nesąžiningumo šešėlio, kad kiekvienas mokinys maksimaliai atskleistų savo gebėjimus, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Be to, ligtolinė lietuvių kalbos įskaita tikrino tik gebėjimą atmintinai išmokti tekstą ir jį pakartoti“.

Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, pernai įskaitos temas pirko apie 7 proc. abiturientų.

Įskaitos programoje taip pat papildyti vertinimo kriterijai. Pasirengimo įskaitai vertinimas papildytas rengimosi įskaitai medžiagos kryptingumo, atsižvelgimo į mokytojo pastabas aspektais. Numatyta, kad mokinys ne vėliau kaip prieš savaitę iki įskaitos turi pateikti ne tik viešosios kalbos planą, bet ir rengimosi jai medžiagą su pridėtu literatūros sąrašu. Santykio su klausytojais vertinimas papildytas kalbėjimo natūralumo aspektu. Nebus nurodytas klausinėjimo ir atsakymų į klausimus laikas.

Pakeitimai galios jau šių mokslo metų abiturientams, kurie įskaitą laikys pavasarį. 

Įskaitos esmė ir formatas – viešasis kalbėjimas – nesikeičia. Esminiai vertinimo kriterijai lieka tokie patys, nekinta ir skiriamų taškų už visas dalis (pasirengimą kalbai, turinį, kalbos organizavimą, raišką ir taisyklingumą, santykį su klausytojais) proporcijos ir suma.

Pagal rengiamą Įskaitos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, įskaita bus vykdoma kovo 15 – balandžio 22 dienomis mokyklos vadovų nustatytu laiku.

Pakoreguota šių mokslo metų įskaita padės geriau pasirengti ir egzaminui. Abiturientai, norintys gauti leidimą laikyti brandos egzaminą, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą. Neišlaikiusieji turi galimybę bandyti dar vieną kartą.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »