Švietimo ir mokslo ministerijoje dirbusi darbo grupė parengė Vaikų ugdymo tautinių mažumų kalbomis ir tautinių mažumų kalbų mokymo tobulinimo gaires. Šiame dokumente užfiksuoti susitarimai, kuria linkme tobulinti ugdymą, kaip išsaugoti kultūrų įvairovę. Pirmą kartą numatyta, kad lietuviškos mokyklos turėtų daugiau atsiverti ir bendrauti su mokyklomis tautinių mažumų kalbomis.

„Gairės sudarys prielaidas įvairių tautų mokiniams ir išsaugoti tautinį identitetą, ir išugdyti juos kaip sąmoningus Lietuvos visuomenės piliečius. Svarbu, kad gairės sudaro sąlygas bendradarbiauti lietuviškoms mokykloms ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Į gaires rengusią darbo grupę įėjo lenkų, rusų, žydų, baltarusių, vokiečių – visų, formalųjį ugdymą vykdančių mokyklų tautinės mažumos kalbomis, atstovai.

Gairėse numatoma skatinti mokyklas, mokančias vaikus tautinių mažumų kalbomis, aktyviau įsitraukti į bendrus mokyklų, mokinių organizacijų bendradarbiavimo projektus. Taip pat numatoma etninės kultūros bendrąsias programas papildyti nuo seno Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų etninių kultūrų turiniu, parengti etninėms kultūroms reikalingus mokymo medžiagos aplankus, į šį darbą įtraukiant tautinių mažumų bendruomenes, ir kt. Remiantis gairėmis, iki lapkričio 30 d. bus parengtas konkretus priemonių planas, kaip įgyvendinti šias nuostatas.

Lietuvoje veikia 55 lenkiškos bendrojo ugdymo mokyklos, 32 rusiškos, 1 baltarusiška, po vieną vokiečių ir žydų, 41 mišri (mokoma lietuvių ir lenkų, lietuvių, rusų ir lenkų ir kt. kalbomis).

Lenkų kalba mokosi 12 328 mokiniai, rusų kalba 14 826 mokiniai, baltarusių kalba – 177. Tai sudaro iki 10 proc. visų Lietuvoje besimokančių mokinių.

Vaikų tobulinimo tautinių mažumų kalbomis ir tautinių mažumų kalbų mokymo tobulinimo gairės skelbiamos http://www.smm.lt/docs/pdf16112012100602.pdf