Pasaulinio garso mokslininkai minėjo didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje sukaktį

Publikuota: 2015 m. gruodžio 1 d. antradienis

Didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) – šiemet išgyvena įdomų ir permainingą laiką – ne tik mini penkerių metų sukaktį, bet ir keliasi į naujus namus – moderniai įrengtas mokslines laboratorijas Saulėtekyje. Centre vyrauja nuomonė, jog įžengiama į kokybiškai naujo etapo pradžią. Nauja mokslinė-technologinė infrastruktūra ne tik pakels mokslinių tyrimų lygį, bet ir skatins sinergijų atsiradimą bei inovacijų plėtrą šalyje.

Minint šiuos svarbius pokyčius, Centre buvo surengta tarptautinė konferencija, į kurią atvyko garsūs pasaulio mokslininkai. Fizinių ir technologijos mokslų centras savo moksline veikla yra giminingas japonų RIKEN institutams, todėl čia pranešimą skaitė RIKEN vykdantysis direktorius prof. Yoichiro Matsumoto – jis plačiai pristatė RIKEN struktūrą ir čia atliekamus tyrimus. Amsterdamo universiteto prof. Rienk van Grondelle supažindino su naujais tyrimais fotosintezės srityje, J. W. Goethe universiteto (Vokietija) prof. Hartmut G. Roskos dalinosi terahercinės fotonikos technologijų naujienomis, o Lutz Walter iš Belgijos pasakojo apie tekstilės tyrimų ir pramonės  tendencijas.

Tarp kitų garbingų konferencijos svečių – vienas žymiausių pasaulio chemikų, Oksfordo universiteto prof. Richard G. Compton, kuris pristatė naujausius nanodalelių tyrimus naudojant elektrocheminius metodus. Šiuolaikinės nanotechnologijos pasiekimus aptarė ir Australijos Nacionalinio universiteto prof. Chennupati Jagadish bei Svinburno universiteto (Australija) prof. Saulius Juodkazis. Fizinių ir technologijos mokslų centre vystomos puslaidininkinių prietaisų technologijos, todėl vienas iš kviestinių pranešėjų buvo Dr. David J. Hemker – vienos iš didžiausių pasaulyje puslaidininkinių lustų apdorojimų technologijų kūrėjos „Lam Research Corporation“ vyresnysis viceprezidentas. Garsiajame Silicio slėnyje įsikūrusios kompanijos vadovas apžvelgė šiuolaikinių puslaidininkinių prietaisų elektronikos raidą bei pasidalino įžvalgomis apie integrinių schemų kūrimo ypatumus. 

„Didžiausias mokslo žavesys yra tas, kad mokslas kalba viena kalba. Jam galioja ekonominės, politinės ir kitos sienos, tačiau mokslo kalba suvienija skirtingų šalių bei skirtingų patirčių mokslininkus ir leidžia jiems drauge kurti“, – teigia Australijos nacionalinio universiteto prof. Chennupati Jagadish. Jis neabejoja, kad skirtingų šalių mokslininkų vykdomi projektai leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų ir visuomenei padovanoti išskirtines inovacijas.

Užsienio ekspertai tikino, kad Fizinių ir technologijos mokslų centras yra unikali mokslo įstaiga ne tik todėl, kad čia vystomos fizikinės ir chemijos mokslo kryptys, bet ir dėl sėkmingai kuriamos sinergijos. Šis unikalumas dar labiau sustiprės, kai FTMC persikės į Saulėtekio slėnį ir atsiras naujos galimybės kurti bendras veiklas su Vilniaus universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais, kai į laboratorijas įsilies daug veržlaus jaunimo. Taip pat siekiant kokybiškai naujo lygmens tarptautinėje mokslinėje veikloje, FTMC formuoja Tarptautinę patarėjų tarybą į kurią yra pakviesti pasaulyje pripažinti savo sričių mokslininkai.

„Mes kuriame Saulėtekio slėnį, remdamiesi gerosiomis Silicio slėnio tradicijomis. Siekiame išlikti originalūs ir kūrybingi, tad mūsų slėnis nebus Silicio slėnis – jis tiesiog bus kitoks, greičiausiai į fotoniką orientuotas slėnis. Silicio bus jame tik tiek, kiek jo yra kompiuteriuose, matavimo įrangoje ar mobiliuose įrenginiuose. Birželio mėnesį jau atidarėme Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centrą Savanorių prospekte, pavasarį atidarysime Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą Saulėtekio slėnyje. Taigi turėsime visą spektrą unikalios įrangos, skirtos ne tik naujų medžiagų auginimui ir tyrimui, bet ir unikalių prietaisų kūrimui. Ir jei mums pavyks sukurti sąlygas talentingam žmogiškajam potencialui atsiskleisti, atsiras stiprūs mokslo ir inovacijų židiniai, prisidedantys prie tolimesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo ir inovatyvios pramonės plėtros“, – tikina FTMC diektorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis.

Oksfordo universiteto profesorius Richard G. Compton savo ruožtu teigia, kad norint siekti geresnių mokslinių ir finansinių rodiklių, mokslininkams reikia nebijoti imtis daugiau rizikos. Profesorius tikina, kad tik  ir kartais galim prisidėti prie sėkmingo globalaus pramonės kūrimo ir vystymo. 

FTMC įkurtas 2010 m. reorganizavus Chemijos, Fizikos, Puslaidininkių fizikos institutus Vilniuje ir vėliau, jau 2012 m., prie Centro prijungus Tekstilės institutą Kaune. Skirtingas mokslo šakas sujungęs Centras yra didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai,  kuriamos naujos technologijos bei  prototipai. 2012–2015 metais FTMC vykdė 280 projektų ir sutarčių su verslo subjektais. Centre dirba 38 habilituoti mokslų daktarai, 270 mokslo daktarų, apie 500 mokslo tyrėjų, studijuoja 71 doktorantas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »