Patobulinta neformaliojo vaikų švietimo krepšelio skyrimo metodika

Publikuota: 2016 m. sausio 7 d. ketvirtadienis

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtinto pataisytą Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Nauja tai, kad krepšelio suma – 15 eurų – galės svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui bus galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis galės kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje.

Nustatyta, kad savivaldybė, didinanti ar mažinanti rekomenduojamą lėšų sumą, turi ją pagrįsti ir užtikrinti, kad nenukentėtų ugdymo kokybė, o lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir racionaliai. Jei numatoma skirti didesnį nei 15 eurų finansavimą, turi būti pasiekti ir aukštesni neformalaus vaikų švietimo programos vykdymo rodikliai.

Taip pat nustatyta, kad neformaliojo švietimo krepšelio lėšų negalima naudoti ilgalaikiam turtui įsigyti ar patalpoms nuomotis.

„Nuo spalio išbandę neformaliojo vaikų švietimo naują metodiką matome, kad iš esmės ji pasiteisino. Tik gaila, kad kai kurios savivaldybės nepanaudojo neformaliajam krepšeliui skirtų lėšų. Ir pačios savivaldybės turėtų būti aktyvesnės, ir mokinių tėvai labiau pasidomėti, kokios neformaliojo vaikų švietimo programos siūlomos, kaip vaiką užregistruoti į tą programą. Juk yra įdomių programų, ypač nedideliuose miestuose, kur pakanka skiriamų 15 eurų, tėvams net netektų primokėti, o vaikas lankytų jam įdomų ir prasmingą užsiėmimą po pamokų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.      

Pataisytame Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraše supaprastinta duomenų pateikimo tvarka, pvz., savivaldybėms reikės pateikti tik 3 priedus vietoj buvusių 7. Taip pat nustatyta, kad programų nereikės tvirtinti kasmet. Savivaldybės pačios nusistatys periodiškumą, kas kiek laiko galės veikti akredituota programa.

Neformaliojo švietimo krepšeliui finansuoti 2016 metais iš valstybės biudžeto skirta 9,7 mln. eurų. Artimiausiu metu savivaldybės turės pasitvirtinti vidines tvarkas, kuriomis remiantis bus skirstomos lėšos programų tiekėjams, taip pat turės peržiūrėti programas ir pratęsti akreditaciją pasiteisinusioms. Kai bus priimti sprendimai, programų teikėjai patys informuos mokinių tėvus ar mokinius apie sutarčių pratęsimą. 

Valstybės lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa. Lėšas skiria ta savivaldybė, kurioje vaikas ugdomas pagal neformaliojo švietimo programą. Taigi, vaikas gali gyventi ir lankyti mokyklą kitoje savivaldybėje, o neformaliojo ugdymo užsiėmimus lankyti ir finansavimą gauti kitoje savivaldybėje.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis – valstybės skiriamos tikslinės lėšos – įvestas nuo 2015 m. spalio 1 d. Buvo įregistruota beveik 1000 naujų neformaliojo vaikų švietimo teikėjų. (389 laisvieji mokytojai ir 565 institucijos). Akredituota per 2,2 tūkst. neformaliojo švietimo programų. Vyrauja tokios neformaliojo vaikų švietimo kryptys: sportas, šokis, muzika, pilietiškumas. Dar pasigendama daugiau informacinių technologijų, techninės kūrybos, gamtos ir ekologijos temų.

Iš viso neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu pasinaudojo 58 513 vaikų. Daugiausia (30 proc. ir daugiau) vaikų dalyvavo Šilutės, Zarasų, Neringos, Lazdijų rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybėse. Mažiau nei 10 proc. – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kauno, Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Palangos miesto savivaldybėse. Visų neformaliojo švietimo krepšeliui skirtų lėšų nepanaudojo 26 savivaldybės.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »