Patvirtinti 2016 m. priėmimo į valstybės finansuojamas vietas minimalūs reikalavimai

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 4 d. pirmadienis

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino Mokymosi rezultatų minimalius rodiklius stojantiems nuo 2016 metų į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. 

Stojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas), užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu ir matematikos brandos egzaminą: pretenduojantieji į humanitarinių mokslų studijų srities studijų programas turės būti išlaikę egzaminą ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu, o pretenduojantieji į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas – ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu. Matematika nebus reikalinga stojantiems į menų studijas.

„Siekdama kelti bendrą matematinį raštingumą Švietimo ir mokslo ministerija aktyviai sureagavo į suinteresuotų šalių siūlymą įvesti matematikos egzaminą. Tačiau negavus visuomenės pritarimo atsisakyta minties įvesti privalomą egzaminą visiems baigiantiesiems mokyklą – galbūt tai būtų padaryta vėliau, nuo 2017 metų. 2016 m. matematiką prašome laikyti tik pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Besimokantieji bendruoju lygiu tikrai nesunkiai išlaikys matematikos brandos egzaminą“, –sako ministras D. Pavalkis.

Dėl 2016 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas buvo sukurta darbo grupė, į kurią įėjo universitetų ir kolegijų, moksleivių ir studentų, Nacionalinio egzaminų centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

Dokumento projektas buvo derintas su visomis valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, Lietuvos studentų sąjunga, moksleivių organizacijomis.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »