Profesinis mokymas: kas trukdo įgauti pagreitį?

Publikuota: 2016 m. gruodžio 6 d. antradienis

Lietuvoje jau kuris laikas formuojasi nauja tendencija, kad į profesines mokyklas stoja vis daugiau žmonių, baigusių universitetus. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, tai rodo, kad mūsų švietimo sistemoje naudojami resursai prasilenkia, todėl reikalingas aktyvesnis profesinis orientavimas šeimoje ir mokykloje, glaudesnis bendradarbiavimas su verslu.

„Profesinis orientavimas šeimose ir mokyklose turi keistis, jei norime, kad jauno žmogaus parengimas savarankiškam gyvenimui būtų trumpesnis ir taip brangiai nekainuotų tiek šeimoms, tiek valstybei. Šiandien trūksta ne profesinių mokyklų mokinių, bet gimnazijų, progimnazijų, mokyklų mokinių susitikimų su verslininkais, kad būtų galima lengviau suprasti, kaip per pastaruosius metus keitėsi technologijos ir kaip įmonėse organizuojami procesai. Šeima, mokykla, verslas – aktyvumo šiose grandyse turėtų būti daugiau, jei norime, kad profesinis mokymas įgautų pagreitį“, – sako R. Dargis.

LPK prezidentas iš verslo pusės pasigenda daugiau iniciatyvų ir įsijungimo į mokymo procesą dar mokykloje. Pasak jo, kuo anksčiau įmonė identifikuos savo plėtrą ir prisidės ugdant būsimus darbuotojus, tuo geresni bus verslo rezultatai.

„Ypač svarbus ir verslo bendradarbiavimas su profesinėmis įstaigomis, nes kuo anksčiau jaunas žmogus realybėje susipažįsta su darbo specifika, o tuo greičiau įsitvirtina darbo rinkoje. Todėl verslas Švietimo ir mokslo ministerijai siūlo naują mokymo būdą – dualinį mokymą, kai žmogus kurį laiką semiasi profesinių žinių profesinėse mokyklose ir iškart tokį patį laiką atlieka praktiką įmonėje“, – teigia LPK prezidentas.

Svarbiausi veiksniai, pagal kuriuos darbdaviai pasirenka kandidatus: turimas žinių ir įgūdžių lygis, požiūris į darbą ir turimos vertybės, patirtis. R. Dargio nuomone, technologijų išmanymas ir gebėjimas jas valdyti atveria naujas galimybes šiuolaikiniam žmogui: „Šiandien įmonės investuoja į technologijas, robotizaciją, taigi IT mokymas turėtų būti bazinis visose profesinio mokymo įstaigose, kad nauji specialistai greičiau adaptuotųsi, mokėtų valdyti programinę įrangą.“

Verslumo skatinimas profesinėse mokyklose taip pat turėtų užimti daugiau vietos. Pasak LPK prezidento, išmokius profesijos, svarbu papasakoti ir apie galimybes kompleksiškai panaudoti ir parduoti savo gebėjimus. Juk mokslus baigęs specialistas išmano įrangą, mato poreikį – kodėl jam nesukūrus naujos paslaugos ar produkto pačiam?

„Ko Lietuvoje labai trūksta, kai kalbame apie konkurencingumą, tai išmanių žmonių, kurie galėtų teikti novatoriškas paslaugas ir kurti modernius produktus. Lietuvai reikia ne darbininkų, o daugiau smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovų. Lyginant su Vakarų Europa, jų turime per mažai yra. Taigi yra puiki erdvė tiems žmonėms, kurie įgyja profesines žinias ir nori patys būti savarankiški savo verslo šeimininkai“, – sako LPK prezidentas.

Lietuvoje šiuo metu veikia 70 profesinio mokymo įstaigų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2016–2017 mokslo metus pradėjo 46 990 profesinio mokymo įstaigų mokinių.

2016 metais tęstinį profesinį mokymą baigė apie 14,5 tūkst. asmenų darbo rinkos mokymo centruose, apie 11,5 tūkst. asmenų – profesinėse mokyklose. 2016 metais 68 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbino ar sukūrė savo verslą.

Deja, bet šiuo metu per mažai išnaudojama sektorinių praktinio mokymo centrų ir profesinių mokyklų infrastruktūra, į kurią neseniai buvo investuotos didelės ES struktūrinių fondų lėšos – per 450 mln. litų, o iš 2014–2020 m. ES fondų  investicijų planuojama paskirti dar beveik 50 mln eurų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »