Saulės energija be saulės elementų

Publikuota: 2011 m. balandžio 18 d. pirmadienis

Mičigano universiteto mokslininkai atrado ryškų ir stebinantį šviesos magnetinį reiškinį, galintį atverti kelius kuriant naujos rūšies saulės energiją. Prof. Styveno Rendo teigimu, mokslininkai rado būdą, kaip padaryti optinę bateriją. Tam reikėjo tiesiog kitaip pažvelgti į šimtmečio senumo fizikos principą.

Šviesa turi magnetinę ir elektrinę dedamąsias. Iki šiol mokslininkai galvojo, kad magnetinio lauko dedamoji yra labai silpna ir į ją galima nekreipti dėmesio. O S. Rendas ir jo kolegos atrado, kad prie tam tikrų intensyvumų, kai šviesa sklinda per medžiagą, nelaidžią elektros srovei, šviesos laukas gali sukurti magnetinius reiškinius, kurie yra apie šimtą milijonų kartų stipresni, nei buvo manoma iki šiol. „Tai gali leisti sukurti naujos rūšies saulės elementus, kuriems nereikės puslaidininkių, – teigia Styvenas Rendas. – Saulės elementuose šviesa patenka į medžiagą, ten yra sugeriama ir sukuria šilumą. Čia mes matome labai mažą šilumos dalį. Vietoj to, kad šviesa būtų sugerta, šviesos energija susikoncentruoja magnetiniame momente. Labai stiprus įmagnetinimas gali būti iššauktas intensyvios šviesos. Įmagnetinimas tuomet taptų talpinės galios šaltiniu.

Pasirodo, magnetinis šviesos laukas iškreipia elektronų judėjimą, kuris pasidaro panašus į „c“ raidę. Elektronai tokia forma juda tam tikrą laiko tarpą, – teigia Viljamas Fišeris, taikomosios fizikos doktorantas. – „C“ formos įelektrintos dalelės judėjimas sukuria elektrinį ir magnetinį dipolius. Jei mes juos sujungsime į eilę, sudarysime didžiulę įtampą, kurią galėsime panaudoti kaip galios šaltinį.“

Šviesa turi sklisti medžiaga, kuri nepraleidžia elektros srovės (pavyzdžiui, stiklas). Ji turi būti sufokusuota, kad intensyvumas siektų dešimt milijonų vatų kvadratiniame centimetre. Deja, saulės šviesa nėra tokia intensyvi, tačiau mokslininkai jau nagrinėja naujas medžiagas, kurioms nebereikia tokių didelių intensyvumų.

Mokslininkai mano, kad naujasis metodas leis sukurti pigesnius saulės elementus. Jie apskaičiavo, kad su patobulintomis medžiagomis galės būti pasiektas dešimties procentų efektyvumas verčiant saulės energiją į kasdieninėje veikloje panaudojamą energiją. Tai atitinka dabar plačiai naudojamų saulės elementų efektyvumą.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »