Mičigano universiteto mokslininkai atrado ryškų ir stebinantį šviesos magnetinį reiškinį, galintį atverti kelius kuriant naujos rūšies saulės energiją. Prof. Styveno Rendo teigimu, mokslininkai rado būdą, kaip padaryti optinę bateriją. Tam reikėjo tiesiog kitaip pažvelgti į šimtmečio senumo fizikos principą.

Šviesa turi magnetinę ir elektrinę dedamąsias. Iki šiol mokslininkai galvojo, kad magnetinio lauko dedamoji yra labai silpna ir į ją galima nekreipti dėmesio. O S. Rendas ir jo kolegos atrado, kad prie tam tikrų intensyvumų, kai šviesa sklinda per medžiagą, nelaidžią elektros srovei, šviesos laukas gali sukurti magnetinius reiškinius, kurie yra apie šimtą milijonų kartų stipresni, nei buvo manoma iki šiol. „Tai gali leisti sukurti naujos rūšies saulės elementus, kuriems nereikės puslaidininkių, – teigia Styvenas Rendas. – Saulės elementuose šviesa patenka į medžiagą, ten yra sugeriama ir sukuria šilumą. Čia mes matome labai mažą šilumos dalį. Vietoj to, kad šviesa būtų sugerta, šviesos energija susikoncentruoja magnetiniame momente. Labai stiprus įmagnetinimas gali būti iššauktas intensyvios šviesos. Įmagnetinimas tuomet taptų talpinės galios šaltiniu.

Pasirodo, magnetinis šviesos laukas iškreipia elektronų judėjimą, kuris pasidaro panašus į „c“ raidę. Elektronai tokia forma juda tam tikrą laiko tarpą, – teigia Viljamas Fišeris, taikomosios fizikos doktorantas. – „C“ formos įelektrintos dalelės judėjimas sukuria elektrinį ir magnetinį dipolius. Jei mes juos sujungsime į eilę, sudarysime didžiulę įtampą, kurią galėsime panaudoti kaip galios šaltinį.“

Šviesa turi sklisti medžiaga, kuri nepraleidžia elektros srovės (pavyzdžiui, stiklas). Ji turi būti sufokusuota, kad intensyvumas siektų dešimt milijonų vatų kvadratiniame centimetre. Deja, saulės šviesa nėra tokia intensyvi, tačiau mokslininkai jau nagrinėja naujas medžiagas, kurioms nebereikia tokių didelių intensyvumų.

Mokslininkai mano, kad naujasis metodas leis sukurti pigesnius saulės elementus. Jie apskaičiavo, kad su patobulintomis medžiagomis galės būti pasiektas dešimties procentų efektyvumas verčiant saulės energiją į kasdieninėje veikloje panaudojamą energiją. Tai atitinka dabar plačiai naudojamų saulės elementų efektyvumą.