Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 1 d. antradienis

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos bus paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti.

Daugiausia norinčiųjų pritraukė pedagogų rengimo profesinės studijos Vilniaus, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Riomerio universitetuose.

Pagal šį pedagogų rengimo modelį tapti mokytojais gali aukštųjų mokyklų absolventai, jau įgiję dalyko bakalauro ar magistro laipsnį toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje. Pedagogų rengimo profesinėms studijoms valstybė šiemet skyrė pusšimčiu daugiau vietų nei pernai – 185, 2016 m. – 136 vietas.

„Mokytojų rengimas yra prioritetinė sritis. Todėl labai džiugina, kad šiemet susidomėjimas mokytojo profesija kaip niekad didelis: tapti mokytojais pageidauja aukštųjų mokyklų absolventai, jau įgiję dalyko bakalauro ar magistro laipsnį ir motyvuotai siekiantys pedagogo profesijos. Šiais metais stipriai padidinome priėmimą į pedagogines studijas, tačiau pretenduoja žymiai daugiau motyvuotų žmonių, o gerų mokytojų Lietuvai tikrai reikia. Mokyklose jau pradeda stigti gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pasak ministrės, ankstesnė situacija rodė, kad mokytojų rengimas prasilenkia su realiu pedagogų poreikiu, jų rengimui aukštųjų mokyklų pajėgumai buvo išbarstyti ir išskaidyti.

„Pedagogų vienu metu turime ir per daug, ir per mažai – kelis kartus didesnė dalis studijuoja kūno kultūrą, menų pedagogiką, nei šioje srityje dirba mokytojų. Atvirkštinė situacija yra su tiksliųjų mokslų, t.y. chemijos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų dalyko mokytojais. Dalykų mokytojų rengimas labai sumažėjo, tik vienetai abiturientų rinkosi matematikos, biologijos, chemijos ir fizikos studijas. Todėl priėmėme sprendimą siūlyti daugiau pedagoginių studijų vietų jau baigusiems aukštąsias mokyklas. Jaunų žmonių susidomėjimas viršijo lūkesčius“, – sako ministrė.

Pernai į pedagogikos krypties profesines studijas 9 aukštosiose mokyklose buvo priimta iki 20 tiksliųjų dalykų (matematikos, fizikos, chemijos) mokytojų. Šiais metais pagal tarpinius priėmimo rezultatus matoma, kad jų bus priimta net kelis kartus daugiau.

Pedagogo kvalifikaciją suteikiančios profesinės studijos aukštosiose mokyklose trunka metus ar pusantrų.

Skatinant tokių mokytojų rengimą, pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas bus mokama speciali stipendija. Tokios stipendijos būtų skiriamos pirmą kartą. Į profesines studijas priimtiems studentams kas mėnesį bus skiriama 3,05 bazinės socialinės išmokos dydžio parama studijoms, t.y. po 115,90 eurų.

„Norime, kad į mokyklas ateitų dirbti motyvuoti, entuziastingi dalyko žinovai ir tokiam darbui tinkami žmonės. Todėl keičiame sistemą, nuo kitų metų siūlome šalia kandidatų mokymosi pasiekimų bei motyvacijos vertinimo taikyti kompleksiškesnį asmeninių savybių vertinimą, o į stojančiųjų atranką įtraukti ir mokyklų direktorius“, – sako J.Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad bakalauro studijose 2017 m. rengiami tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai. Jiems skirta universitetuose – 141, kolegijose – 121 valstybės finansuojamų studijų vietų. Lyginant su 2016 m., šiemet trečdaliu išaugo pasirinkusių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogiką: pernai – 111, šiemet – 146.

Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »