Sukurti saulės elementai, kurių pagrindas – trimačiai nanokūgiai

Publikuota: 2011 m. gegužės 2 d. pirmadienis

Ouk Ridžo nacionalinės laboratorijos (JAV) tyrėjams pavyko sukurti trimačių nanokūgių pagrindu veikiančią saulės elementų platformą, kuri užtikrina apie 80 procentų didesnį fotovoltinių elementų efektyvumą.

Naujoji technologija yra pajėgi iš esmės išspręsti krūvininkų, kuriuos sukuria saulės spinduliuojami fotonai, pernašos problemą. Sukurtuosius krūvininkus – neigiamus elektronus ir teigiamas skyles – paprastai gerokai pristabdo giluminiai ir paviršiniai medžiagų defektai.

„Tam, kad įveiktume defektų, mažinančių saulės elementų efektyvumą, problemą, mes sukūrėme nanokūgio pagrindu veikiantį saulės elementą, sugalvojome, kaip jį susintetinti, ir galiausiai įvertinome padidėjusį krūvininkų surinkimo efektyvumą“, – pasakoja tyrimui vadovavęs Junas Chu (Jun Xu).

Naująją konstrukciją sudaro elektroninio laidumo nanokūgiai, apsupti skylinio laidumo puslaidininku. Elektroninio laidumo nanokūgius sudaro cinko oksidas, o skylinio laidumo matricą – polikristalinis kadmio telūridas. Pirmasis elementas atlieka sandūros ir elektronų laidininko, o antrasis pirminės fotonų sugerties terpės ir skylių laidininko funkciją.

Naudodami sukurtąją struktūrą, J. Chu su kolegomis laboratorijos masteliu sugebėjo pasiekti 3.2 procento šviesos į elektros energiją keitimo efektyvumą.

„Mes sukūrėme trimatę struktūrą, nes ši pasižymi vidiniu elektriniu lauku, kuris leidžia pasiekti veiksmingesnę krūvių pernašą ir geresnį saulės šviesos pavertimo elektros energija efektyvumą“, – prideda mokslininkas.

Pagrindinės saulės elemento savybės yra unikalus vidinis elektrinis laukas, užtikrinantis efektyvią krūvių pernašą, nebrangi nanokūgių sintezė bei minimalus puslaidininkių defektų kiekis. Mažesnis defektų kiekis leidžia pasiekti geresnes elektrines ir optines savybes, būtinas veiksmingam tokios rūšies įtaisų funkcionavimui.

Dėl veiksmingos krūvių pernašos naujasis saulės elementas gali veikti su nemažą defektų kiekį turinčiomis medžiagomis, o tai leidžia sumažinti naujos kartos saulės elementų kainą.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Interaktyviame žemėlapyje galima sužinoti, kur ir kodėl nėra elektros

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ gerindama klientų informavimą pristato interaktyvų žemėlapį, kuriame realiu laiku skelbiama informacija apie elektros skirstymo tinklo darbą. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »