Švietimo ir mokslo ministerija skyrė finansavimą užsienio lietuvių švietimo projektams

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 1 d. penktadienis

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė finansavimą – per 175 tūkst. Lt – užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigoms ir organizacijoms. Lėšos skirtos metodinės ir mokomosios medžiagos, mokymo ir kitų priemonių kūrimui ar įsigijimui. Finansuojami bus 33 projektai dvylikoje pasaulio šalių. Daugiausiai – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje, Norvegijoje ir Rusijoje (Karaliaučiaus srityje). Konkursui viso pateiktos 42 paraiškos.

„Remdami lituanistinį ugdymą sudarome sąlygas užsienio lietuvių jaunimui palaikyti ryšius su Lietuva: per kalbą, istoriją ir kultūrą stiprinti bei puoselėti lietuvybę, jaustis savo tėvynės dalimi”, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Finansavimas skirtas projektams, orientuotiems į ilgalaikę ir tęstinę lituanistinę veiklą, į lituanistinio švietimo plėtrą, mokymo priemonių atnaujinimą, kalbos ir etnokultūros mokymą. Bus atnaujinta lietuviškos mokyklos veikla Austrijoje, plečiamas lituanistinis mokymas Brazilijoje ir Australijoje, naujomis mokymo priemonėmis apsirūpins lituanistinės mokyklos Rusijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje ir JAV.

Tai jau antrasis Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas lituanistinio švietimo projektų konkursas 2014 metais. Pirmajam konkursui – vykdyti mokytojų ir mokinių mainų programas, organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, pažintines edukacines keliones į Lietuvą, rengti tautines šventes, lituanistinius konkursus ir olimpiadas – buvo pateiktos 67 paraiškos. Finansuoti 54 projektai iš aštuoniolikos pasaulio šalių. Užsienio lietuvių organizacijoms tąkart skirta per 413 tūkst. litų.

Tokius konkursus Švietimo ir mokslo ministerija planuoja skelbti ir kitais metais.

Šiuo metu 31 pasaulio šalyje veikia daugiau nei 160 neformaliojo ugdymo įstaigų – lituanistinių mokyklų.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė finansavimą – per 175 tūkst. Lt – užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigoms ir organizacijoms. Lėšos skirtos metodinės ir mokomosios medžiagos, mokymo ir kitų priemonių kūrimui ar įsigijimui. Finansuojami bus 33 projektai dvylikoje pasaulio šalių. Daugiausiai - Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje, Norvegijoje ir Rusijoje (Karaliaučiaus srityje). Konkursui viso pateiktos 42 paraiškos.

„Remdami lituanistinį ugdymą sudarome sąlygas užsienio lietuvių jaunimui palaikyti ryšius su Lietuva: per kalbą, istoriją ir kultūrą stiprinti bei puoselėti lietuvybę, jaustis savo tėvynės dalimi”, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis

Finansavimas skirtas projektams, orientuotiems į ilgalaikę ir tęstinę lituanistinę veiklą, į lituanistinio švietimo plėtrą, mokymo priemonių atnaujinimą, kalbos ir etnokultūros mokymą. Bus atnaujinta lietuviškos mokyklos veikla Austrijoje, plečiamas lituanistinis mokymas Brazilijoje ir Australijoje, naujomis mokymo priemonėmis apsirūpins lituanistinės mokyklos Rusijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje ir JAV.

Tai jau antrasis Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas lituanistinio švietimo projektų konkursas 2014 metais. Pirmajam konkursui – vykdyti mokytojų ir mokinių mainų programas, organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, pažintines edukacines keliones į Lietuvą, rengti tautines šventes, lituanistinius konkursus ir olimpiadas – buvo pateiktos 67 paraiškos. Finansuoti 54 projektai iš aštuoniolikos pasaulio šalių. Užsienio lietuvių organizacijoms tąkart skirta per 413 tūkst. litų

Tokius konkursus Švietimo ir mokslo ministerija planuoja skelbti ir kitais metais.

Šiuo metu 31 pasaulio šalyje veikia daugiau nei 160 neformaliojo ugdymo įstaigų - lituanistinių mokyklų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »