Švietimo ir mokslo ministerija skyrė finansavimą užsienio lietuvių švietimo projektams

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 1 d. penktadienis

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė finansavimą – per 175 tūkst. Lt – užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigoms ir organizacijoms. Lėšos skirtos metodinės ir mokomosios medžiagos, mokymo ir kitų priemonių kūrimui ar įsigijimui. Finansuojami bus 33 projektai dvylikoje pasaulio šalių. Daugiausiai – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje, Norvegijoje ir Rusijoje (Karaliaučiaus srityje). Konkursui viso pateiktos 42 paraiškos.

„Remdami lituanistinį ugdymą sudarome sąlygas užsienio lietuvių jaunimui palaikyti ryšius su Lietuva: per kalbą, istoriją ir kultūrą stiprinti bei puoselėti lietuvybę, jaustis savo tėvynės dalimi”, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Finansavimas skirtas projektams, orientuotiems į ilgalaikę ir tęstinę lituanistinę veiklą, į lituanistinio švietimo plėtrą, mokymo priemonių atnaujinimą, kalbos ir etnokultūros mokymą. Bus atnaujinta lietuviškos mokyklos veikla Austrijoje, plečiamas lituanistinis mokymas Brazilijoje ir Australijoje, naujomis mokymo priemonėmis apsirūpins lituanistinės mokyklos Rusijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje ir JAV.

Tai jau antrasis Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas lituanistinio švietimo projektų konkursas 2014 metais. Pirmajam konkursui – vykdyti mokytojų ir mokinių mainų programas, organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, pažintines edukacines keliones į Lietuvą, rengti tautines šventes, lituanistinius konkursus ir olimpiadas – buvo pateiktos 67 paraiškos. Finansuoti 54 projektai iš aštuoniolikos pasaulio šalių. Užsienio lietuvių organizacijoms tąkart skirta per 413 tūkst. litų.

Tokius konkursus Švietimo ir mokslo ministerija planuoja skelbti ir kitais metais.

Šiuo metu 31 pasaulio šalyje veikia daugiau nei 160 neformaliojo ugdymo įstaigų – lituanistinių mokyklų.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė finansavimą – per 175 tūkst. Lt – užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigoms ir organizacijoms. Lėšos skirtos metodinės ir mokomosios medžiagos, mokymo ir kitų priemonių kūrimui ar įsigijimui. Finansuojami bus 33 projektai dvylikoje pasaulio šalių. Daugiausiai - Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje, Norvegijoje ir Rusijoje (Karaliaučiaus srityje). Konkursui viso pateiktos 42 paraiškos.

„Remdami lituanistinį ugdymą sudarome sąlygas užsienio lietuvių jaunimui palaikyti ryšius su Lietuva: per kalbą, istoriją ir kultūrą stiprinti bei puoselėti lietuvybę, jaustis savo tėvynės dalimi”, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis

Finansavimas skirtas projektams, orientuotiems į ilgalaikę ir tęstinę lituanistinę veiklą, į lituanistinio švietimo plėtrą, mokymo priemonių atnaujinimą, kalbos ir etnokultūros mokymą. Bus atnaujinta lietuviškos mokyklos veikla Austrijoje, plečiamas lituanistinis mokymas Brazilijoje ir Australijoje, naujomis mokymo priemonėmis apsirūpins lituanistinės mokyklos Rusijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje ir JAV.

Tai jau antrasis Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas lituanistinio švietimo projektų konkursas 2014 metais. Pirmajam konkursui – vykdyti mokytojų ir mokinių mainų programas, organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, pažintines edukacines keliones į Lietuvą, rengti tautines šventes, lituanistinius konkursus ir olimpiadas – buvo pateiktos 67 paraiškos. Finansuoti 54 projektai iš aštuoniolikos pasaulio šalių. Užsienio lietuvių organizacijoms tąkart skirta per 413 tūkst. litų

Tokius konkursus Švietimo ir mokslo ministerija planuoja skelbti ir kitais metais.

Šiuo metu 31 pasaulio šalyje veikia daugiau nei 160 neformaliojo ugdymo įstaigų - lituanistinių mokyklų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »