Švietimo ir mokslo ministerija skyrė finansavimą užsienio lietuvių švietimo projektams

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 1 d. penktadienis

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė finansavimą – per 175 tūkst. Lt – užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigoms ir organizacijoms. Lėšos skirtos metodinės ir mokomosios medžiagos, mokymo ir kitų priemonių kūrimui ar įsigijimui. Finansuojami bus 33 projektai dvylikoje pasaulio šalių. Daugiausiai – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje, Norvegijoje ir Rusijoje (Karaliaučiaus srityje). Konkursui viso pateiktos 42 paraiškos.

„Remdami lituanistinį ugdymą sudarome sąlygas užsienio lietuvių jaunimui palaikyti ryšius su Lietuva: per kalbą, istoriją ir kultūrą stiprinti bei puoselėti lietuvybę, jaustis savo tėvynės dalimi”, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Finansavimas skirtas projektams, orientuotiems į ilgalaikę ir tęstinę lituanistinę veiklą, į lituanistinio švietimo plėtrą, mokymo priemonių atnaujinimą, kalbos ir etnokultūros mokymą. Bus atnaujinta lietuviškos mokyklos veikla Austrijoje, plečiamas lituanistinis mokymas Brazilijoje ir Australijoje, naujomis mokymo priemonėmis apsirūpins lituanistinės mokyklos Rusijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje ir JAV.

Tai jau antrasis Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas lituanistinio švietimo projektų konkursas 2014 metais. Pirmajam konkursui – vykdyti mokytojų ir mokinių mainų programas, organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, pažintines edukacines keliones į Lietuvą, rengti tautines šventes, lituanistinius konkursus ir olimpiadas – buvo pateiktos 67 paraiškos. Finansuoti 54 projektai iš aštuoniolikos pasaulio šalių. Užsienio lietuvių organizacijoms tąkart skirta per 413 tūkst. litų.

Tokius konkursus Švietimo ir mokslo ministerija planuoja skelbti ir kitais metais.

Šiuo metu 31 pasaulio šalyje veikia daugiau nei 160 neformaliojo ugdymo įstaigų – lituanistinių mokyklų.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė finansavimą – per 175 tūkst. Lt – užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigoms ir organizacijoms. Lėšos skirtos metodinės ir mokomosios medžiagos, mokymo ir kitų priemonių kūrimui ar įsigijimui. Finansuojami bus 33 projektai dvylikoje pasaulio šalių. Daugiausiai - Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje, Norvegijoje ir Rusijoje (Karaliaučiaus srityje). Konkursui viso pateiktos 42 paraiškos.

„Remdami lituanistinį ugdymą sudarome sąlygas užsienio lietuvių jaunimui palaikyti ryšius su Lietuva: per kalbą, istoriją ir kultūrą stiprinti bei puoselėti lietuvybę, jaustis savo tėvynės dalimi”, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis

Finansavimas skirtas projektams, orientuotiems į ilgalaikę ir tęstinę lituanistinę veiklą, į lituanistinio švietimo plėtrą, mokymo priemonių atnaujinimą, kalbos ir etnokultūros mokymą. Bus atnaujinta lietuviškos mokyklos veikla Austrijoje, plečiamas lituanistinis mokymas Brazilijoje ir Australijoje, naujomis mokymo priemonėmis apsirūpins lituanistinės mokyklos Rusijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje ir JAV.

Tai jau antrasis Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas lituanistinio švietimo projektų konkursas 2014 metais. Pirmajam konkursui – vykdyti mokytojų ir mokinių mainų programas, organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, pažintines edukacines keliones į Lietuvą, rengti tautines šventes, lituanistinius konkursus ir olimpiadas – buvo pateiktos 67 paraiškos. Finansuoti 54 projektai iš aštuoniolikos pasaulio šalių. Užsienio lietuvių organizacijoms tąkart skirta per 413 tūkst. litų

Tokius konkursus Švietimo ir mokslo ministerija planuoja skelbti ir kitais metais.

Šiuo metu 31 pasaulio šalyje veikia daugiau nei 160 neformaliojo ugdymo įstaigų - lituanistinių mokyklų.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Nors gyvenimo aprašyme skiltis „kita veikla“ yra paskutinė ir atrodo nereikšminga, būtent ji suteikia darbdaviui informacijos apie tai, koks žmogus siekia prisijungti prie komandos. Neretai būtent šios, asmeninės savybės, nulemia sprendimą – atsivers ar užsitrenks svajonių karjeros durys. skaityti »

Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. skaityti »

Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams. skaityti »

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. skaityti »

Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį. skaityti »

Rašytojai Rutai Sepetys įteikta garbinga Jungtinės Karalystės literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rutai Sepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. skaityti »

Vis daugiau studentų Lietuvos universitetuose nori studijuoti anglų kalba

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslininką, nekalbantį anglų kalba. Netolimoje ateityje anglų kalba taps privaloma visų profesijų atstovams. skaityti »

Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis, taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. skaityti »

Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams

Birželio 15 d. šalies bibliotekos pakvies knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. skaityti »

VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. skaityti »