Šiemet technologijos mokslus pasirinko 14, 5 proc. abiturientų (t. y. 2,5 proc. daugiau nei 2011 m.), fizinių mokslų – 7,5 proc. (0, 5 proc. daugiau), biomedicinos – 19, 9 proc. (3,9 proc. daugiau). Prognozuojama, kad šie skaičiai ir toliau augs, nors kol kas mūsų šalyje vis dar populiariausi sociainiai mokslai (juos rinkosi 44, 5 proc. jaunuolių).
Šiandien sparčiai populiarėjant naujausioms įvairių sričių technologijoms, visame pasaulyje daugėjant darbų ir sandorių, atliekamų nuotoliniu būdu, be abejonės, keičiasi ir darbo rinkos tendencijos. Mokslo ir verslo analitikai viešojoje erdvėje jaunus žmones nuolat ragina rinktis ateityje paklausias specialybes, ypač susijusias su IT. Ar atsižvelgia į ateities prignozes Lietuvos gyventojai? Šiemet technologijos mokslus pasirinko 14, 5 proc. abiturientų (t. y. 2,5 proc. daugiau nei 2011 m.), fizinių mokslų – 7,5 proc. (0, 5 proc. daugiau), biomedicinos – 19, 9 proc. (3,9 proc. daugiau). Prognozuojama, kad šie skaičiai ir toliau augs, nors kol kas mūsų šalyje vis dar populiariausi sociainiai mokslai (juos rinkosi 44, 5 proc. jaunuolių).
Vieno prestižiškiausių verslo žurnalų „Forbes“ sudarytame paklausiausių ateities specialybių sąrašo viršuje – informacinių technologijų ir medicinos srities atstovai. Jų paklausa esą nuolat augs. Pirmiausia IT specialybės sritis – programuotojai ir programų architektai, be kurių neįsivaizduojama nei šiandienos, nei ateities verslo, mokslo rinka. Paklausūs rinkoje ir grafikos specialistai, ir, be abejonės, IT konsultantai, nuolat skubantys į pagalbą kasdien internetu besinaudojantiems vartotojams, paprasta kalba išverčiantys sudėtingą kompiuterinę kalbą.
„Forbes“ prognozėmis, ateityje darbo atsiras ir netruks įvairių inžinerinių specialybių atstovams, tarp jų – dirbantiems statybos ar automobilių sektoriuje. Naujos kartos aplinką tausojantys ekologiniai būstai, intelektiniai pastatai, vidaus degimo varikliai, elektromobiliai turi akivaizdžią tendenciją virsti ateinančių kartų kasienybe.
Prie inžinierių „Forbes“ priskiriami ir įvairių sričių gamybos inžinieriai – vidurinės grandies vadovai, galintys sėkmingai organizuoti darbą gamybos įmonėse, kur naudojami naujos kartos įrenginiai, automatizuojami gamybos procesai, tačiau jiems valdyti reikalingi kompetentingi darbuotojai.
Lazeriai, nanotechnologijos, molekulinė biologija, biomedicina Lietuvoje – taip pat išskirtinos kaip sritys, kurių specialistai gali puikiai konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Mūsų šalis turi šių sričių tarptautinio lygio mokslininkų, tyrimų centrų. Lietuva pamažu investuoja į savo mokslinių tyrimų laboratorijas, nors tenka konkuruoti su šalimis milžinėmis.
Taigi sekant ateities prognozes ir tikslingai pasirenkant jau šiandien įmanoma tapti konkurencingam ne tiksavo šalies, bet ir viso pasaulio rinkoje.