Tobulinant įkraunamas baterijas pasitelkiamos ir nanotechnologijos

Publikuota: 2011 m. birželio 1 d. trečiadienis

Tyrėjai bando įvairiais būdais pagerinti įkraunamas elektromobilių baterijas, todėl tenka atsigręžti ir į perspektyviąsias nanotechnologijas. Pagrindinis mokslininkų tikslas – pasiūlyti tokias baterijas, kurias būtų galima sparčiai įkrauti ir iškrauti, be to, jos turėtų būti talpios. Tik taip elektromobiliai gali mesti rimtą iššūkį naftos pramonei.

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria tyrėjai, kurdami įkraunamas baterijas, yra tinkamos įkrovimo ir iškrovimo spartos bei minimalūs baterijų talpos nuostoliai.

Šiuo metu ličio jonų baterijai įkrauti90 procentų, užtenka vos dviejų minučių. Vienas iš kertinių šio metodo elementų – katodai, pagaminti iš trimačių nanostruktūrų.

Kitas būdas, turintis potencialo ateityje sukelti tikrą perversmą įkraunamų baterijų pramonėje, yra vadinamosios ličio oro baterijos, kuriose katodas yra pagamintas iš medžiagos, galinčios panaudoti aplinkinio oro deguonį ir ličio anodą. Deguoniui jungiantis su ličiu, susiformuoja ličio oksidas (arba ličio peroksidas) ir išsiskiria tam tikras energijos kiekis. Tokia baterija pasižymi dideliu energijos tankiu, kuris prilygsta benzinui. Tai galėtų gerokai padidinti atstumą, kurį elektromobilis įveiktų iki kito įkrovimo, tačiau palyginti su ličio jonų baterijomis, šios būtų tinkamos naudoti kur kas mažesnį laiką.

Vis dėlto prireiks dar ne vienų metų, kol šios inovacijos bus pritaikytos gaminant elektromobilius. Tyrėjams reikia užtikrinti, jog elektromobiliai greičiu nenusileistų naftos produktais varomoms transporto priemonėms, be to, baterijų talpa turėtų būti pakankamai didelė, kad jų netektų itin dažnai įkrauti. Siektina, jog tokioms baterijoms visiškai įkrauti prireiktų vos kelių minučių, mat tai itin svarbu norint deramai konkuruoti rinkoje.

Tyrėjams dar reikia gerokai paplušėti, kad būtų pasiekti naftos produktais varomų transportų priemonių rezultatai. Tačiau daromas progresas yra akivaizdus, o tai svarbu galvojant apie „žalesnę“ ateitį.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »