Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

Publikuota: 2017 m. liepos 20 d. ketvirtadienis

Likus vos kelioms valandoms iki prašymų studijuoti registracijos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje pabaigos aiškėja nauji aukštojo mokslo sistemos kontūrai.

Bene trečdalis – 5 230 – visų stojančiųjų į universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete (VU). Toliau pagal stojančiųjų skaičių rikiuojasi du kartus mažiau pageidavimų sulaukę Kauno technologijos universitetas (2 124), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (1 999) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1 925).

Tarp kolegijų daugiausiai pirmuoju pasirinkimu stojantieji rinkosi Vilniaus kolegiją (2 884), antroje vietoje buvo Kauno kolegija (2 820), trečioje – Klaipėdos valstybinė kolegija (1 070).

Anot VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, pageidavimų studijuoti VU skaičiaus augimas net ir mažėjant bendram stojančiųjų skaičiui į aukštąsias mokyklas rodo, jog moksleiviai vertina ne tik universitetų pozicijas tarptautinėje erdvėje, bet ir realią situaciją darbo rinkoje.

„Remiantis MOSTA duomenimis, mūsų absolventų atlyginimai daugumoje studijų krypčių grupių yra konkurencingiausi, universitetas ženkliai pagerino pozicijas pasauliniuose reitinguose. Moksleiviams ir jų tėvams šie duomenys, vertinant ateities perspektyvas, yra išties svarbūs“, – pastebi V. Jaskūnas.

Nors bendras stojančiųjų skaičius į universitetus šalyje sumažėjo apie 8 proc., pageidaujančių studijuoti VU pirmuoju prioritetu skaičius išaugo apie 5 proc. Tai reiškia ir tai, kad visos universiteto studijų kryptys išlieka rentabilios. 

„Universitetui nekyla sunkumų dėl siūlomų studijų krypčių rentabilumo. Kartu šie preliminarūs rezultatai dar kartą įrodo akivaizdžią tiesą – moksleiviai renkasi studijas tose aukštosiose mokyklose, kurios imasi lyderystės įgyvendinant keliamus aukštojo mokslo reformos tikslus bei nuosekliai investuoja į studijų ir mokslo kokybę“, – pastebi V. Jaskūnas.                                                                            

Prorektorius taip pat primena, jog mokyklų abiturientai neturėtų nusiminti net ir negavę kvietimo studijuoti pirmuoju prioritetu nurodytą studijų programą: „Priėmimas pirmuoju etapu dar nesibaigė, korekcijas galima atlikti dar dviejuose etapuose. Be to, įstoję į gretimą ar tos pačios krypties specialybę studentai galės rinktis gretutines studijas bei įgyti išties platų, tarpdisciplininį išsilavinimą“, – sako V. Jaskūnas.

Pagal pirmąjį prioritetą populiariausiomis VU studijų programomis šiemet išlieka medicina (521), programų sistemos (376), teisė (259), politikos mokslai (256) ir ekonomika (256).

Į populiariausiųjų dešimtuką taip pat pateko skandinavistika (235), psichologija (234), odontologija (192), kriminologija (183), kūrybos komunikacija (131).

Šaltinis: Vilniaus universitetas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »