Ūkio ministras E. Gustas: „Mokslas ir verslas turi dirbti išvien“

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 24 d. ketvirtadienis

Rugsėjo 24 d. ūkio ministras Evaldas Gustas per universitetų ir verslo forumą „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“ pabrėžė mokslo ir verslo bendradarbiavimo reikšmę didinant ekonomikos konkurencingumą, įvardijo Ūkio ministerijos vykdomas priemones, skatinančias glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą.

„Lietuvoje, kaip ir kitose technologiškai dinamiškose valstybėse, vis labiau siekiama suartinti verslo ir mokslo organizacijas bendriems tikslams. Verslo, mokslo ir studijų integracijos procesai būtini kiekvienai šaliai, kurios tvariosios plėtros prioritetas yra konkurencinga ekonomika. Lietuvai jie ypač svarbūs, nes taip kuriama šalies pažanga, didinamas konkurencingumas, prisidedama prie naujovių diegimo“, – sveikindamas universiteto ir verslo forumo dalyvius kalbėjo ūkio ministras E. Gustas.

Pasak ūkio ministro, skatinant glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, būtina plėtoti iniciatyvų tyrėjų bei mokslo ir studijų institucijų požiūrį į darbą su įmonėmis. Visame inovacijų cikle – nuo idėjos iki jos įdiegimo į rinką – siekiama panaikinti spragą, nulemtą menko verslo ir mokslo bendradarbiavimo ir prasto mokslo rezultatų diegimo į rinką.

E. Gustas universitetų ir verslo forume kalbėjo apie konkrečias verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatinančias priemones: „Vienas iš Ūkio ministerijos tikslų – skatinti pramoninės doktorantūros studijas. Aukštosiose Europos ir pasaulio mokyklose ryškėja naujas doktorantūros studijų formų poreikis, kai doktorantūros studijas renkasi ne tik, akademinės karjeros siekiantys, tačiau ir integruotis į darbo rinką norintys studentai. Taip moksliniai tyrimai yra derinami su praktika. Taip pat vilčių teikia pateiktos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kad tyrėjai būtų vertinami ne tik už mokslinių straipsnių publikacijas, bet ir už atliktus eksperimentinės plėtros darbus.“

„Ūkio ministerija taip pat skatina modernizuoti tradicinius pramonės sektorius. Lietuvos tradicinė pramonė vis dažniau įvardijama kaip inovacijų vartotoja, tačiau būtina siekti, kad ji taptų inovacijų kūrėja. Būtent inovacijos šiandien veda verslą į priekį, nuo jų taikymo priklauso įmonės ir jos produktų sėkmė rinkoje“, – per forumą teigė ūkio ministras.

Dvi dienas truksiančiame universitetų ir verslo forume „Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“ aptariamas verslo ir akademinio pasaulio bendradarbiavimas. Forume diskutuojama, kaip sumažinti atskirtį tarp mokslo ir verslo, kuo patrauklūs verslui gali būti universitetai, kaip sukurti pagrindą ilgalaikiam tvariam bendradarbiavimui ir skatinti konkurenciją dėl talentų. Forumas taip pat atveria galimybę verslo bendruomenei kartu su akademinio sluoksnio atstovais aptarti bendras problemas, pasidalinti Lietuvos ir kitų valstybių gerosios praktikos pavyzdžiais, įvertinti strateginės partnerystės pranašumus ir naudą.

Forume dalyvauja aukšto lygio Europos Komisijos ir Lietuvos institucijų atstovai, Lietuvos ir užsienio pramonės ir paslaugų įmonių vadovai bei aukštųjų mokyklų atstovai. Renginį organizuoja Europos Komisija,  Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos rektorių konferencija.

Šaltinis: ukmin.lrv.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »