Pirmaisiais tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų pasirašyto memorandumo rezultatais studentai ir mokslininkai galės pasinaudoti jau 2016–2017 mokslo metais. Jungtinės studijų programos, taip pat ir su užsienio universitetais, galimybė dalį studijų studijuoti kitoje klasterio aukštojoje mokykloje, mokslinės leidybos konsolidavimas bei bendras klasterio mokslo fondas. Pirmieji konkretūs sprendimai iš viso palies net 20 studijų programų. Tokius planus klasterio dalyviai susitikimo metu pristatė švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei.

„Universitetų konsolidacijos procesai vyksta įvairiose valstybėse. Toks aukštųjų mokyklų tinklas, koks yra dabar Lietuvoje, ateityje negalės išsilaikyti dėl mažėjančio studentų skaičiaus, todėl tam tikrų sprendimų turi imtis pačios aukštosios mokyklos. Džiugu, kad kai kurios jų tai ir daro. Būtina didinti studijų ir mokslo kokybę bei racionaliau panaudoti infrastruktūros išteklius“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Klasterio dalyviai teigė sutarę nedidinti bendro studijų programų skaičiaus, artimas studijų programas kiek galima unifikuoti ir vykdyti bendrai sutelkus geriausias pajėgas ir išteklius. Neperspektyvių studijų programų bus atsisakoma. „Pavyzdžiui, tikrai bus tokių studijų programų, kur iš keturių jos bus jungiamos į vieną. Tai padės konsoliduoti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.

Planuojama kartu vykdyti studijų programas šiose studijų kryptyse: sociologija, ekonomika ir finansai, edukologija, filosofija, istorija, matematika, aplinkotyra, religijos pedagogika ir kt. Priėmimas bus vykdomas konkrečiose klasterio institucijose, tačiau po pirmųjų ar antrųjų studijų metų studijos bus užbaigiamos pagal klasterio narių susitarimą aukščiausios kompetencijos centru pripažintoje aukštojoje mokykloje.

Taip pat studentams bus sudaromos sąlygos dalį studijų (vienerius ar dvejus metus) studijuoti kitoje klasterio aukštojoje mokykloje ir įgyti du diplomus. Priėmimas būtų vykdomas į tos pačios krypties ir suderinto turinio studijų programas atskirose institucijose, tačiau dalį studijų studentas galėtų studijuoti kitoje klasterio aukštojoje mokykloje. Įskaičius studijų rezultatus kitoje aukštojoje mokykloje, apgynus baigiamąjį darbą ar darbus jungtinėje komisijoje, studentas įgytų du diplomus. „Šiuo metu vyksta diskusijos dėl tokiu principu vykdomų studijų programų galimybių socialinės politikos, istorijos, lietuvių filologijos, anglų filologijos ir kitų užsienio kalbų studijų kryptyse“, – pažymėjo VDU rektorius.

Intensyviai svarstoma galimybė kurti ir jungtines studijų programas su kitais Lietuvos ir užsienio universitetais. Konsoliduojant klasterio universitetų pajėgas, ketinama rengti naujas jungtines studijų programas, kurios būtų vykdomos anglų kalba ir į kurias būtų galima pritraukti ir užsienio studentų. Be to, siekiant toliau kelti studijų kokybę bus sutelkiama pati geriausia ne tik šalies, bet ir užsienio profesūra.

Nuo 2016 m. pradės veikti ir lietuviška „Erasmus“ programa, tad ne tik studentai, bet ir universitetų dėstytojai bei neakademinis personalas turės galimybę tobulintis partnerinėse institucijose. „Gerinama prieiga prie mokslo duomenų bazių ir tyrimų šaltinių, pradedamas organizuoti aktyvesnis bendravimas tarp leidyklų ir bibliotekų. Taip pat planuojame sujungti savo tematika labai panašius mokslo žurnalus, taip padidindami jų svorį ir kokybę bei įkurti bendrą klasterio mokslo fondą, kuris klasterio universitetų tyrėjus paskatins vykdyti bendrus mokslinius tyrimus bei plėtoti tarpdalykinius tyrimus“, – dėstė prof. J. Augutis.

Viena iš klasterio bendradarbiavimo moksle sričių yra dalijimasis patirtimi tobulinant jau esamas doktorantūros studijas arba steigiant naujas, keliant šios studijų pakopos kokybę, suteikiant klasterio mokslininkams galimybių veikti kitų klasterio universitetų doktorantūrose. Visi keturi partneriai sėkmingai vykdo humanitarinių ir socialinių mokslų doktorantūros studijas.

Ketinama stiprinti ir laisvųjų menų studijas, kurios akcentuoja visapusišką asmenybės lavinimą ir tobulėjimą skirtingose srityse. VDU rektoriaus įsitikinimu, galima ir reikia studijuoti ne tik pagrindinį studijų dalyką, tačiau taip pat reikia būti neatitrūkusiam nuo įvairių kitų sričių. „Kultūros, gamtos, menų, kalbų mokymasis – visa tai padeda geriau įsitvirtinti darbo rinkoje ir įgyti skirtingų kompetencijų, kurios suteikia pranašumą. Visapusiškas, tarpdisciplininis išsilavinimas šiandien kaip niekada aktualus“, – tikina J. Augutis. Rektoriaus teigimu, bus siekiama oficialiai Lietuvoje įteisinti laisvųjų menų studijų sistemą.

Memorandumas dėl Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų  klasterio steigimo pasirašytas Kaune 2015 m. lapkričio 3 d. Universitetų rektoriai tikisi, kad klasteris padės bendradarbiauti įgyvendinant proveržį inovacijų, socialinių, humanitarinių, gamtos ir kitų mokslų srityse, kelti nacionalinį ir tarptautinį konkurencingumą, efektyvų universitetų infrastruktūros panaudojimą, išlaikyti aukštojo mokslo prieinamumą regionuose.

Klasteris yra atviras, prie jo artimiausioje ateityje planuoja prisijungti kiti universitetai ir mokslo institutai.