Už studijas sumokėtas lėšas šiemet atgaus beveik maksimalus skaičius studentų

Publikuota: 2016 m. lapkričio 28 d. pirmadienis

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Šiemet kompensacijas gaus iki šiol didžiausias studentų procentas – 9,69 proc. Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės sprendimu kompensacijoms skirtos lėšos buvo padidintos, kad už studijas sumokėtus pinigus galėtų susigrąžinti kuo daugiau gerai besimokančių studentų. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų.

Į studijas investuotas lėšas šiemet gali atgauti 2428 geriausių rezultatų pasiekę studentai, mokęsi valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Papildomai pridėjus 1,2 mln. eurų kompensacijoms šiemet iš viso skiriama 4,965 mln. eurų.

„Džiaugiamės, kad šiemet galime skirti kompensacijas beveik maksimaliam galimam geriausiai besimokančių studentų skaičiui, tam radome papildomų lėšų, – sako laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas Audronė Pitrėnienė. – Kompensavimo mechanizmas suteikia galimybę į mokamas studijų vietas įstojusiems geriausiai besimokantiems studentams faktiškai gauti valstybės finansavimą studijoms.“

Valstybinis studijų fondas patvirtino sąrašą asmenų, kuriems bus kompensuota už studijas sumokėta kaina. Fondo elektroniniu paštu informuoti apie tai, kad pateko į kompensacijų gavėjų sąrašus, turi užpildyti nustatytos formos elektroninius prašymus Valstybinio studijų fondo internetinėje svetainėje www.vsf.lt iki gruodžio 13 d.

Pastaraisiais metais kompensacijas gaunančių studentų dalis gerokai išaugo ir beveik pasiekia nustatytą maksimalią 10 proc. ribą. Siekiant sudaryti galimybę kompensacijas gauti kuo daugiau gerai besimokančių studentų, joms skirtos lėšos 2015 m. taip pat buvo padidintos ir siekė 4,8 mln. eurų, o už studijas sumokėtą kainą atgavo 9,02 proc. geriausiai besimokančių studentų. Kompensacijų dalis pastaraisiais metais buvo kryptingai didinama – jei 2012 m. ji buvo 6,18 proc., tai 2014 m. kompensacijos išmokėtos 8,22 proc. studentų.

Kiek už mokslą mokančių studentų kasmet gauna kompensaciją, priklauso nuo valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus ir biudžeto finansinių galimybių. Įvertinęs turimas lėšas, Valstybinis studijų fondas kasmet nustato kompensacijų skaičių kiekvienai aukštajai mokyklai pagal studijų kryptis.

Aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka atrenka geriausiai besimokančius studentus ir pateikia Valstybiniam studijų fondui sąrašą asmenų, kurie turi teisę gauti studijų kainos kompensaciją. Apie galimybę gauti kompensaciją Fondas studentus informuoja asmeniškai – išsiųsdamas pranešimą aukštosios mokyklos nurodytu asmens elektroninio pašto adresu. Net ir negavus pranešimo, sužinoti apie paskirtą kompensaciją galima prisijungus prie Fondo informacinės sistemos „Parama“, kurioje tie, kuriems šiemet paskirtos kompensacijos, matys prašymo formą kompensacijai išmokėti.

Studentai, kurių studijos atitinka norminę studijų kainą ar kainuoja mažiau, atgauna visą sumokėtą sumą. Už studijas mokėjusieji daugiau – atgauna dalį, lygią norminei studijų kainai.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »