Užsienyje dirbantys mokslininkai – aktyvūs VU mokslinio gyvenimo dalyviai

Publikuota: 2016 m. gruodžio 2 d. penktadienis

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija gruodžio 1 d. apdovanojo penkis užsienyje dirbančius lietuvių kilmės mokslininkus.  Keturių iš jų akademinis kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu (VU).

Dr. Vaidas Šeferis (Masaryko universitetas, Čekija) ir dr. Almantas Pivrikas (Merdoko universitetas, Australija) – VU alumnai, dr. Rimvydas Juškaitis (Oksfordo universitetas, Jungtinė Karalystė) ir doc. Jolanta Aleksejūnienė (Britų Kolumbijos universitetas, Kanada) dirbo VU.

Masaryko universitete dėstančio lituanisto, VU Filologijos fakulteto alumno dr. Vaido Šeferio veikla – vienas ryškiausių ir sėkmingiausių lituanistikos mokslo ir studijų plėtros užsienyje pavyzdžių. Mokslininkas aktualizavo donelaitikos tyrimus, surado pirmosios pasaulyje sėkmingai apgintos čekų mokslininko Karelo Janačeko disertacijos „Donelaičio kirčiavimas“ (1928 m.) rankraštį ir savo tyrinėjimų rezultatus pateikė monografijoje „Kristijono Donelaičio „Metų“ rišlumas“ (2014 m.).

Svarbus mokslininko indėlis ir į Jono Basanavičiaus mokslinio palikimo tyrimus. V. Šeferis bendradarbiauja su VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros, Lituanistinių studijų ir Baltistikos katedromis. VU filologai kartu su V. Šeferiu vykdo bendrus mokslo ir studijų projektus (vienas iš žymesnių – „Donelaičio kirčiavimas“), rengia kvalifikacijos kėlimo kursus, stažuotes, mokslines konferencijas, parodas. Dr. V. Šeferis – Lietuvos kultūros ambasadorius Čekijoje. Mokslininkas Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos institute sukūrė aktyvų ir stiprų lituanistikos centrą. Dėl jo entuziastingo atsidavimo per dešimtmetį susiformavo ištisa karta gabių vertėjų bei lietuvių kalbos ir literatūros specialistų Čekijoje, o lituanistika užsienyje imta plėtoti literatūros ir kultūros istorijos aspektu.

Fizikas, žymus organinių puslaidininkių savybių tyrinėtojas dr. Almantas Pivrikas, dirbantis  Merdoko universitete, 2002 m. baigė VU Fizikos fakultetą. Mokslininkas tiria krūvininkų fotogeneracijos, pernašos ir rekombinacijos savybes netvarkiuose dariniuose, orientuotas į  taikymą organinėje elektronikoje, daugiausia – į organinius Saulės elementus. Lietuvio patobulinti metodai įdiegti daugelyje pasaulio laboratorijų. Mokslininkas aktyviai bendradarbiauja su savo Alma Mater, plėtoja VU mokslinius ryšius su Abo akademijos universitetu Suomijoje, J. Keplerio universitetu Austrijoje, Kvinslando technologijos ir Murdocho universitetais Australijoje. Jo iniciatyva VU profesorius Gytis Juška buvo pakviestas į visus šiuos universitetus dirbti bendrą mokslinį darbą.

Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lazerių specialistas dr. Rimvydas Juškaitis dirbo VU Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedroje. Joje pradėtus darbus šviesolaidinės konfokalinės mikroskopijos srityje toliau tęsė išvykęs į Oksfordo universitetą (1993 m.). Dirbdamas garsaus rastrinės mikroskopijos specialisto prof. Tony Wilsono laboratorijoje, mokslininkas intensyviai bendradarbiavo su VU mikroskopijos ir lazerinių mikrotechnologijų srityje. Jo dėka mūsų specialistai (dr. R. Gadonas ir A. Čiburys) tobulinosi Oksfordo universitete. Dr. R. Juškaitis VU skaitė paskaitas ir vedė praktinius seminarus, o VU Lazerinių tyrimų centre atliko koloidinių kvantinių taškų tyrimus.

Gydytoja odontologė Jolanta Aleksejūnienė, Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje docentė, aktyviai bendradarbiauja su VU Medicinos fakultetu. Kadaise dėsčiusi VU, šiuo metu priklauso minėto fakulteto Odontologijos doktorantūros komitetui. Mokslininkė aktyviai dalyvauja mokslo tiriamuosiuose darbuose, ne kartą savo žiniomis neatlygintinai dalijosi su VU Medicinos fakulteto Odontologijos instituto mokslininkais ir studentais. Jos dėka studentai, rezidentai ir doktorantai stažavosi, gilino žinias užsienio universitetuose, buvo įtraukti į tarptautines mokslininkų tyrėjų grupes. Nemažai doc. J. Aleksejūnienės publikacijų parengta bendradarbiaujant su VU mokslininkais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »