V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Publikuota: 2017 m. liepos 28 d. penktadienis

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką.

Verslo bendruomenė jau seniai sako, kad Lietuvos aukštąsias mokyklas reikia pertvarkyti taip, kad jose būtų ruošiami rinkai reikalingi ir paklausūs specialistai. Tačiau įsivaizdavimas, kad gyvename nuo globalių tendencijų atsietame savo uždarame pasaulėlyje, savotiškame burbule, daug metų ėmė viršų. Gal kai kuriems akademiniams sluoksniams net atrodė, kad turime pakankamai lėšų būsimų bedarbių rengimui finansuoti, kad tik jų rengėjai būtų patenkinti. Šis burbulas (ne)tikėtai subliuško šiemet, abiturientams užplūdus informacijos technologijų specialybes ir antrame plane palikus tradiciškai pirmaujančias humanitarinio pobūdžio studijų programas.

Tiesa ta, kad užsimerkus realybė niekur nedingsta. Šiemetinių stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai aiškiai atskleidė, kaip atrodo ilgai neigta tikroji situacija – jaunimas nori mokytis dėl savo perspektyvų, karjeros ir gero uždarbio. Pritrūkus valios strategiškai peržiūrėti ir reformuoti aukštąjį mokslą, greičiau už sprendimų priėmimo galią turinčius universitetų vadovus ir valdžios atstovus situaciją pakeis pati jaunoji karta, kuri stebi tendencijas rinkoje ir pragmatiškai planuoja savo ateitį bei karjerą, nesutikdama plaukti pasroviui pagal taisykles žmonių, kurie realybės linkę nematyti.

Lietuvos ekonomikos paveikslas stipriai keičiasi. Pasaulyje žinomos kompanijos mūsų šalyje steigia savo paslaugų centrus, samdo mūsų IT specialistus, kurie į elektroninę erdvę perkėlė daugybę tradicinių privataus verslo ir viešojo sektoriaus paslaugų, o milžiniškus kiekius duomenų pritaikė „sandėliuoti“ internetinėje debesijoje.

Jau seniai jaučiame informacinių technologijų specialistų stygių ir apie tai nuolat kalbame. IT bendrovių vadovai net sako, jog jie nesupranta, kodėl  egzistuoja jaunimo nedarbas, nes jei darbo ieškantys jaunuoliai turėtų IT specialybę, tai gerai apmokamą darbą susirastų tuoj pat. Tai, kad IT specialistų reikės vis daugiau, buvo akivaizdu dar prieš jų poreikiui atsirandant, bet universitetai kažkodėl mieliau ugdė socialinius darbuotojus ar vadybininkus, kasmet darbo rinką papildydami vis naujais bedarbiais.

Šiemet turime situaciją, kad didžiausią stojančiųjų skaičių, arba 380 būsimų studentų surinko Kauno technologijos universiteto (KTU) siūloma programų sistemų programa, o tarp kolegijų – Vilniaus kolegija su 220 studentų, taip pat studijuosiančių programų sistemas. Vertinant 15-a populiariausių studijų programų, su IT sritimi susijusios studijos universitetuose pritraukė kas ketvirtą būsimą studentą, o kolegijose – kas penktą.

Tai yra rimtas signalas, kad nepaisant nesutarimų ir skirtingų požiūrių, aukštojo mokslo sistema pribrendo reformai ir jeigu jai nesiryš pačios aukštosios mokyklos kartu su politikais, tai universitetus ir kolegijas natūraliai pertvarkys  rinkos dėsniai, nes perspektyvų rinkoje neturinčios studijų programos nesurinks norinčių studijuoti.

Gaila, tačiau pakankamai akivaizdu, kad šiuo metu dėl tuščių akademinių sluoksnių ambicijų, valdžios nepakankamai ryžtingų veiksmų, susikūrė tokia situacija, kai Lietuvoje įgytas aukštojo mokslo diplomas sparčiai praranda vertę. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija šiemet pagaliau inicijavo taip reikalingą ir laukiamą esminę aukštojo mokslo sistemos pertvarką, kurios rezultatai turėtų pagerinti aukštojo mokslo kokybę, maksimaliai priartinti ruošiamų specialistų pasiūlą prie realaus rinkos poreikio.

Šiemetinis IT studijų programų populiarumas yra lūžis ir kartu viltis paruošti didesnį skaičių specialistų, kurių verslui trūksta ne vienerius metus ir kurių poreikis  auga.

Vienas logiškiausių būdų skirstyti finansavimą universitetams – atsižvelgti į studijas baigusių studentų įsidarbinimo pagal specialybę rodiklius. Vertinant šį rodiklį kartu su darbo jėgos trūkumu konkrečiuose sektoriuose, galima sukurti reguliariai peržiūrimą ir koreguojamą studijų programų sistemą, kuri leistų paruošti rinkai reikalingus specialistus bei planuoti jų poreikį.

Atstovaudami verslo bendruomenę ir puikiai žinodami investuotojų poreikius, esame pasiruošę bendradarbiauti prognozuojant specialistų poreikį, kurio tenkinimas ne tik mažintų valstybės biudžetui brangiai kainuojantį jaunų bedarbių rengimą, bet ir garantuotų, jog tapsime aukštos pridėtinės vertės kūrėjais, neatsiliksime nuo globalių tendencijų bei pritrauksime užsienio investicijas.

Šaltinis: LVK
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo penki.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »