VGTU lektorius E. Žemaitis: kūrybiškumo galima išmokti

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 22 d. antradienis

Kūrybiškumas jau seniai tapo ne tik menininkams būdinga savybe: iš savo darbuotojų jo tikisi darbdaviai, iš užsakovų reikalauja klientai. „Kūrybiškumas neatsiejamas nuo verslo jei siekiama, kad įmonė klestėtų, o ne vien egzistuotų“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros lektorius Eigirdas Žemaitis.

VGTU lektorius pripažįsta, kad kūrybiškumą sunku apibrėžti, jo negalima išmatuoti, apčiuopti, pagauti ir parodyti. „Kūrybiškumas – tai ne kažkas naujo, tai naujų ryšių paieška, tų pačių taškų sujungimas kitais būdais. Praktikoje jis pasireiškia tokiais sprendimais, kurie nustebina kitus, sulaužo išankstines nuostatas“, – pasakojo jis susirinkusiems į Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ užsiėmimą „Kūrybinė navigacija verslo minų lauke“.

E. Žemaitis įsitikinęs, kad kūrybiškumo galima išmokti. Vienas iš populiariausių būdų – kūrybiškumo metodų, tokių kaip atsitiktinės parinkties metodas, naudojimas, kai bedus pirštu į tekstą pasirenkamas žodis ir jo reikšmę bandomą susieti su problemos sprendimu. Akademikas mano, kad tokie metodai gali būti gera treniruotė, bet apsiriboti jais – nepataria: „Kūrybiškumo metodų naudojimas yra tas pats, kas sugalvojus bėgti maratoną pasiimti dviratį ir juo įveikti trasą. Nuotolis nuo taško A iki B yra įveiktas, bet tai nėra tikras „maratono bėgimas“. Tas pats su kūrybiškumo metodais – tai galimybė greičiau pasiekti rezultatą nepasitelkiant tikro kūrybiškumo“.

VGTU lektoriaus nuomone, panašūs metodai nėra blogi – jie lavina mąstymą, padeda pastebėti naujas galimybes: „Tai tarsi maratono įveikimas dviračiu – po kiek laiko raumenys sustiprėja ir galima bėgti su kitais. Metodai tinka „kūrybiškumo raumenų“ treniravimui“.

Akademikas teigia, kad kūrybiškumas turi kilti iš asmeninio noro: „Neužtenka, kad įmonės prezidentas to pageidautų. Kūrybiškumas turi būti kaip organizacijos genetinis kodas. Jei įmonė jo neturi, jei vadovas neleidžia darbuotojams klysti, neskatina eksperimentuoti, toleruoja stagnaciją ir ragina problemas spręsti įprastais būdais – niekas nepasikeis“.

VGTU lektorius atkreipia dėmesį, kad populiaresnis kitas variantas – vadovas suvokia, kad jo organizacija yra nyki, mano, kad dėl to kalti darbuotojai ir nusprendžia išsiųsti juos į kūrybiškumo mokymus. „Darbuotojai grįžta po tokių mokymų ir supranta, kad problema yra ne jie, o terpė, kurioje jie dirba. Iš esmės įmonės sumoka pinigus už tai, kad darbuotojai greičiau suprastų, kad čia dirbti neverta“, – vyraujančią praktiką pastebi E. Žemaitis.

Vienas iš receptų, kaip atsikratyti šabloninio mąstymo, anot VGTU lektoriaus, slypi alternatyvių sprendimų kiekyje: „Turint uždavinį, problemą, kurią reikia spręsti, dažniausiai pasitenkinama 5–6 variantais. Jie visi yra šabloniniai. Pirmi 20 į galvą atėjusių sprendimų turi keliauti į šiukšlių dėžę. Mano praktikuojama ideologija – 300 sprendimų variantų. Po tiek sprendimų nebelieka šabloninio mąstymo, visi akivaizdūs variantai būna išbandyti ir tada prasideda kūryba“.
Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »