VGTU lektorius E. Žemaitis: kūrybiškumo galima išmokti

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 22 d. antradienis

Kūrybiškumas jau seniai tapo ne tik menininkams būdinga savybe: iš savo darbuotojų jo tikisi darbdaviai, iš užsakovų reikalauja klientai. „Kūrybiškumas neatsiejamas nuo verslo jei siekiama, kad įmonė klestėtų, o ne vien egzistuotų“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros lektorius Eigirdas Žemaitis.

VGTU lektorius pripažįsta, kad kūrybiškumą sunku apibrėžti, jo negalima išmatuoti, apčiuopti, pagauti ir parodyti. „Kūrybiškumas – tai ne kažkas naujo, tai naujų ryšių paieška, tų pačių taškų sujungimas kitais būdais. Praktikoje jis pasireiškia tokiais sprendimais, kurie nustebina kitus, sulaužo išankstines nuostatas“, – pasakojo jis susirinkusiems į Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ užsiėmimą „Kūrybinė navigacija verslo minų lauke“.

E. Žemaitis įsitikinęs, kad kūrybiškumo galima išmokti. Vienas iš populiariausių būdų – kūrybiškumo metodų, tokių kaip atsitiktinės parinkties metodas, naudojimas, kai bedus pirštu į tekstą pasirenkamas žodis ir jo reikšmę bandomą susieti su problemos sprendimu. Akademikas mano, kad tokie metodai gali būti gera treniruotė, bet apsiriboti jais – nepataria: „Kūrybiškumo metodų naudojimas yra tas pats, kas sugalvojus bėgti maratoną pasiimti dviratį ir juo įveikti trasą. Nuotolis nuo taško A iki B yra įveiktas, bet tai nėra tikras „maratono bėgimas“. Tas pats su kūrybiškumo metodais – tai galimybė greičiau pasiekti rezultatą nepasitelkiant tikro kūrybiškumo“.

VGTU lektoriaus nuomone, panašūs metodai nėra blogi – jie lavina mąstymą, padeda pastebėti naujas galimybes: „Tai tarsi maratono įveikimas dviračiu – po kiek laiko raumenys sustiprėja ir galima bėgti su kitais. Metodai tinka „kūrybiškumo raumenų“ treniravimui“.

Akademikas teigia, kad kūrybiškumas turi kilti iš asmeninio noro: „Neužtenka, kad įmonės prezidentas to pageidautų. Kūrybiškumas turi būti kaip organizacijos genetinis kodas. Jei įmonė jo neturi, jei vadovas neleidžia darbuotojams klysti, neskatina eksperimentuoti, toleruoja stagnaciją ir ragina problemas spręsti įprastais būdais – niekas nepasikeis“.

VGTU lektorius atkreipia dėmesį, kad populiaresnis kitas variantas – vadovas suvokia, kad jo organizacija yra nyki, mano, kad dėl to kalti darbuotojai ir nusprendžia išsiųsti juos į kūrybiškumo mokymus. „Darbuotojai grįžta po tokių mokymų ir supranta, kad problema yra ne jie, o terpė, kurioje jie dirba. Iš esmės įmonės sumoka pinigus už tai, kad darbuotojai greičiau suprastų, kad čia dirbti neverta“, – vyraujančią praktiką pastebi E. Žemaitis.

Vienas iš receptų, kaip atsikratyti šabloninio mąstymo, anot VGTU lektoriaus, slypi alternatyvių sprendimų kiekyje: „Turint uždavinį, problemą, kurią reikia spręsti, dažniausiai pasitenkinama 5–6 variantais. Jie visi yra šabloniniai. Pirmi 20 į galvą atėjusių sprendimų turi keliauti į šiukšlių dėžę. Mano praktikuojama ideologija – 300 sprendimų variantų. Po tiek sprendimų nebelieka šabloninio mąstymo, visi akivaizdūs variantai būna išbandyti ir tada prasideda kūryba“.
Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »